1,5 mln. karių. Generolas skelbia „blogiausią scenarijų“

Rusija pasiruošusi karui su NATO? Vokiečių generolas Carstenas Breueris apie „blogiausią scenarijų“.

„Manau, kad rusai nenaudoja taikos, krizės ir karo kategorijų, kurias taip mėgstame naudoti norėdami suprasti dalykus ir grįsti situaciją kažkuo patikimu. Rusija karą mato kaip tęstinumą ir dėl to yra naudojamos priemonės, kurios jau gali atrodyti kaip karas, bet tikriausiai dar nėra karas.

Pirmiausiai galvoju apie hibridines priemones. Kitaip tariant, sukuriama situacija, kuri nėra taika, bet ir ne visai karas. Ir kaip tik šioje pilkojoje zonoje veikiame, taip pat ir santykiuose su Rusija“, – sako generolas.

Jūs ne kartą perspėjote, kad iki 2029 metų Rusija teoriškai gali pradėti puolimą NATO teritorijoje. Kokie to požymiai?

„Na, mes turime įvairių analizių, matome, kad Rusija šiuo metu ženkliai persiginkluoja, būtent per metus pagamina apie 1500 tankų arba paima iš sandėlių – o paskui juos atnaujina – arba iš naujos produkcijos. Ir šie 1500 tankų, taip pat apie 4 milijonai vienetų artilerijos šovinių, visa tai, kas yra pagaminta, kaip matote, iškeliauja ne tiesiai į frontą Ukrainoje, o iškeliauja į sandėlius, o po to ruošiama sandėliuose arba ten saugoma.

Tuo pat metu Rusija kitais metais padidins savo ginkluotąsias pajėgas iki maždaug 1,5 mln. karių. Ir matome naujas karines struktūras, pavyzdžiui, karines apygardas, kurios aiškiai orientuotos į Vakarus.

Jei tai derinsime su ketinimais, kuriuos galime perskaityti iš V. Putino kalbų ir vaizdo pareiškimų, tai, viena vertus, aiškiai parodo, kad 2029 m. yra ta data, kai ginklų ir personalo gali padaugėti tiek, kad ataka NATO teritorijoje bus įmanoma“, – sako generolas.

Kokia didelė tikimybė?

„Šios tikimybės neįmanoma įvertinti. Tai yra galimybė, kuri egzistuoja dėl to, ką ką tik pasakiau, bet beveik neįmanoma nustatyti tikimybės. Pats faktas, kad taip gali nutikti, turi užtikrinti, kad esame pasirengę gintis, kad galėtume atgrasyti nuo tokio puolimo ir taip padaryti jį neįmanomą“, – sako generolas.

Tačiau jūs sakote, kad Rusija karą vertina kaip tęstinumą. Kiek vokiečių visuomenė ir vokiečių kariuomenė turi išmokti strategiškai mąstyti naujai?

„Žinoma, mes turime prie to prisitaikyti, turime pamatyti, kas gali būti panaudota prieš mus arba kaip mus galima užpulti, ir turime sugebėti tai atremti.

Vėlgi, atgrasymas man yra pagrindinis klausimas. O geriausias būdas atgrasyti – pasiruošti apsiginti. Ir tokį pasirengimą gintis lemia ne tik ginkluotės sistemos, tai ne tik personalo skaičius, bet ir mentalitetas, atsparumas, kuris turi būti tiek visuomenėje, tiek ginkluotosiose pajėgose“, – sako generolas.

Taip yra ir dėl kariuomenės stiprumo. Neseniai Danija, viena iš NATO sąjungininkių, įvedė moterų privalomąją karo tarnybą. Kokio žingsnio turėtų imtis kita Vokietijos vyriausybė?

„Žvelgiant iš karinės pusės, galiu pasakyti, kad reikia turėti augimo potencialą, t. y., reikia didinti savo ginkluotąsias pajėgas, mūsų skaičiavimai rodo, kad reikia 460 000 karių, tiek atsargos karių, tiek moterų ir vyrų, einančių aktyvią tarnybą.

Šis augimo potencialas turi būti užtikrintas atliekant tam tikrą privalomą ar savanorišką karinę tarnybą. Tai yra politinis sprendimas. Galiu tik pasakyti, kad mes sukūrėme arba kuriame sąlygas ginkluotosiose pajėgose, kurios leis realizuoti būtent šį augimo potencialą“, – sako generolas.

Vokietijos visuomenė taip pat turi tapti atspari krizei ir pasiruošti įvairiems scenarijams. Vidaus reikalų ministerija ragina įvesti mokyklinį dalyką arba daugiau pamokų, kuriose mokiniai ir studentai būtų geriau pasirengę tokiems scenarijams kaip nelaimės ir karai. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

„Žinoma, mes turime susidoroti su šia situacija ir galimybe, kad atsiras blogiausias scenarijus, bet negalime to padaryti taip, kad sakytume, kad kažkas atsitiks ir nieko negalima padaryti. Turime pripažinti galimybes atremti tokią grėsmę.

Štai kas yra atsparumas. Mes stipriname visuomenę, darome ją atsparesnę, sujungdami visus veiksnius, priversdami politiką, visuomenę, ekonomiką ir kariuomenę kartu pažvelgti į šią grėsmę ir kartu nuspręsti, ką galima padaryti siekiant tai atremti. Tai nėra kažkas, į ką galime tiesiog reaguoti, bet galime būti aktyvūs, ir tokio aktyvaus požiūrio turime laikytis“, – sako generolas.

Ką patartumėte kitai Vokietijos vyriausybei dėl prioritetų? Ar pirmenybė turėtų būti teikiama naujoms struktūroms, o gal integruotam, bendram įvairių susijusių ministerijų darbui?

„Iš karinės pusės man aišku, kad turime didinti savo operatyvinį pasirengimą, o tai reiškia, kad viskas, ką turime padaryti dabar, visos mūsų pastangos turi būti nukreiptos į mūsų operatyvinio pasirengimo didinimą, kad galėtume atitikti NATO reikalavimus ir savo tikslus, kurių jau siekiame.

Mums tai turi pasisekti. Tai reiškia, kad viskas, ką užsakome, turi prie to prisidėti. Visuomenėje ir tarp skirtingų federalinių ministerijų svarbu turėti bendrą požiūrį į grėsmę. Šių struktūrų kūrimas, tolesnė plėtra ten, kur jos egzistuoja, turi būti ateinančių metų tikslas, nes tik taip visuomenė taps atspari“, – sako generolas. 

Ačiū už interviu.