„Naudoja ginklus prieš ukrainiečius.“ Tai ne rusai

Balandžio pradžioje Rusijos ginkluotosiose pajėgose tarnavo mažiausiai 163 Kinijos piliečiai, rodo Ukrainos žvalgybos dokumentas, kurį balandžio 9 d. pamatė „Kyiv Independent“.

Kitame dokumente buvo pateiktos nuotraukos ir pasų duomenys apie 13 kinų naujokų, kurie buvo atrinkti į tarnybą Rusijos armijoje nuo balandžio 2 d.

„Ukrainos teritorijoje yra 155 Kinijos piliečiai, kurie kovoja su ukrainiečiais“, – šią informaciją žurnalistams balandžio 9 dieną patvirtino prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V. Zelenskio teigimu, Kinijos kariai tarnavo Rusijos 70-ojoje atskirojoje gvardijos motorizuotų šaulių brigadoje, 255-ojoje šaulių divizijoje ir kt.

Neseniai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie dviejų Kinijos piliečių, kovojančių už Rusiją rytinėje Donecko srityje, sulaikymą. Šešių Kinijos piliečių grupė susirėmė su Ukrainos pajėgomis, o du dabar yra suimti Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), sakė jis.

Į nelaisvę paimti Kinijos kariai buvo identifikuoti kaip Wang Guangjunas ir Zhangas Renbo, gimę atitinkamai 1991 ir 1998 m.

Vienas iš paimtų į nelaisvę karių tvirtino sumokėjęs 300 000 rublių (maždaug 3 000 USD) tarpininkui Kinijoje, kad  prisijungtų prie Rusijos armijos mainais į pažadą gauti pilietybę, anksčiau „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos Luhansko karinio dalinio spaudos tarnyba.

„Pekinas apie tai žino. Rusai platina reklaminius vaizdo įrašus apie verbavimą per Kinijos socialinius tinklus“, – sakė V. Zelenskis.

V.  Zelenskis nurodė užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai susisiekti su Pekinu. Ukraina iškvietė Kinijos reikalų patikėtinį, norėdama reikalauti oficialaus paaiškinimo ir pareikšti pasmerkimą.

„Mes fiksuojame, kad tai Kinijos piliečiai, jie kovoja prieš mus, naudoja ginklus prieš ukrainiečius Ukrainos teritorijoje“, – sakė prezidentas.

Pekinas atsakė sakydamas, kad teiginiai „tikrinami“ ir pakartojo, kad Kinijos piliečiams draudžiama dalyvauti užsienio ginkluotuose konfliktuose.

V. Zelenskis sakė, kad akivaizdus Kinijos piliečių buvimas Rusijos armijos gretose yra dar vienas įrodymas, kad Maskva nesiekia taikos ir toliau sulaukia paramos iš tokių šalių kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

JAV valstybės departamentas šį incidentą pavadino „nerimą keliančiu“ ir pridūrė, kad atidžiai stebi situaciją. „Mes žinome apie tuos pranešimus“, – balandžio 8 d. sakė atstovas Tammy Bruce'as.

Kinija, kuri save vaizduoja kaip neutralią karo šalį, tapo didžiausia Kremliaus dvejopo naudojimo prekių, būtinų ginklų gamybai, tiekėja.

Skirtingai nei Šiaurės Korėjos kariai, kovoję Rusijos žemėje, Kinijos piliečiai buvo sugauti Ukrainos teritorijoje, o tai reiškia galimą užsienio įsitraukimo eskalavimą.