„Smūgis. Putino karo mašinai“

Naftos kainų kritimas žlugdo pagrindinį Putino režimo pajamų šaltinį; rinka žlunga, o kartu su ja – ir galimybė kariauti ilgalaikį karą.

Rusijai prasidėjo finansinis košmaras, kurio Kremlius tikėjosi išvengti: naftos kainų žlugimas grasina sunaikinti vieną iš paskutinių šalies ekonominio stabilumo šaltinių. Netekus naftos dolerių, žlunga Putino karo mašinos finansinis pagrindas.

Naftos kainos mažėja, o kartu su jomis žlunga ir biudžetas

Kaip rašo „The Washington Post“, šią savaitę rusiškos „Urals“ naftos kaina nukrito iki 52 JAV dolerių už barelį, t. y. beveik trečdaliu žemiau Rusijos 2025 m. biudžete numatyto 70 JAV dolerių lygio. Tai žemiausia kaina nuo 2023 m. Naftos eksportas užtikrina apie 30 proc. visų Rusijos biudžeto pajamų ir atlieka pagrindinį vaidmenį finansuojant karą prieš Ukrainą.

Ekspertai įspėja: jei kritimas tęsis, Rusija gali susidurti su rimta biudžeto krize, o jos Centrinis bankas jau rengia scenarijus ilgesniam žemų kainų laikotarpiui. Būtent šis scenarijus anksčiau buvo vadinamas rizikingiausiu šalies ekonomikai.

Centrinis bankas įspėja, Kremlius nerimauja

Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina susitikime su įstatymų leidėjais pareiškė, kad pagrindinis kanalas, kuriuo gali būti smogta Rusijos ekonomikai, yra mažėjančios naftos kainos, ypač Jungtinių Valstijų pradėto pasaulinio tarifų karo fone. Pasak jos, tai lems pasaulinės prekybos nuosmukį ir mažesnę Rusijos energijos paklausą.

V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas situaciją apibūdino kaip „itin įtemptą ir emociškai slegiančią“, pabrėždamas, kad finansų institucijos Maskvoje stengiasi „sumažinti pasekmes“. Iš tikrųjų Rusijos valdžios institucijos neturi daug galimybių.

Kinija nebegelbsti

Izoliuota nuo Vakarų, Rusijos ekonomika vis labiau priklauso nuo Kinijos. Tačiau ir čia esama nerimą keliančių ženklų. Kinijos ekonomika lėtėja, todėl Rusijos naftos ir dujų paklausa gali sumažėti. Vokiečių ekonomistas Janis Kluge pabrėžia: „Rusija neturi labai diversifikuoto pirkėjų portfelio“, o tai daro ją ypač pažeidžiamą Azijos rinkos svyravimų.

Tuo pat metu D. Trumpas pagrindiniu savo ekonominių atakų taikiniu pasirinko Kiniją ir jos ekonomiką. Jei Kinijos ekonomika lėtėja, smūgis automatiškai perkeliamas Rusijai.

Pajamos mažėja – gresia karas

Pajamų mažėjimas jau apčiuopiamas: oficialiais duomenimis, 2025 m. kovo mėn. pajamos iš naftos ir dujų per metus sumažėjo 17 proc. O „Nezavisimaja gazeta“ redakciniame straipsnyje tiesiai šviesiai teigiama: „Rusija yra tarp recesijos ir nuosmukio“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle rašė: „Kuo mažesnės naftos kainos, tuo mažiau pinigų rusai turi karui“. O Kyjivas vis dažniau kalba, kad naftos kainų kritimas yra galimybė sulaužyti Rusijos karo mašinos stuburą.

Prognozuojamas taupymas ir susilpnėjusi armija

Nors buvusi Rusijos centrinio banko patarėja Aleksandra Prokopenko tvirtina, kad karinės išlaidos bus mažinamos paskutinės, ji pripažįsta, kad jei padėtis naftos rinkoje nepasidarys stabili, Kremlius bus priverstas „peržiūrėti nemažai išlaidų ir pereiti prie griežtos biudžeto konsolidacijos“. Tai netiesiogiai reiškia, kad pinigų viskam neužteks.

Tuo pat metu Centrinio banko palūkanų norma tebėra 21 %, o tai žudo vidaus investicijas ir verslo kreditavimą. Elitas ima nerimauti: didėjančios sankcijų, infliacijos ir brangaus skolinimosi išlaidos pradeda dusinti ekonomiką iš vidaus.

Pigios naftos laikas – silpnos Rusijos laikas

Mažėjančios pajamos iš naftos gali būti smūgis, kurio Kremlius labiausiai bijojo. Be nuolat brangstančios naftos žlugs ilgo karo planai, pasitikėjimas regiono kontrole ir bet kokios iliuzijos apie „suverenią ekonomiką“. Maskva vėl taps priklausoma nuo pasaulinės konjunktūros, tačiau dabar be draudimo ir be saugumo atsargos.