Trumpas pasiuto! „Paskelbė karą kaimynei. Ruošiami oro antskrydžiai“

Ar Meksika taps kita CŽA operacijų sritimi? Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę panaudoti atakuojančius dronus narkotikų karteliams naikinti – net ir be Meksikos valdžios sutikimo. Tai skamba kaip veiksmo filmas, bet tai tikras scenarijus, kurį svarsto JAV strategai.

CŽA vėl karo kelyje?

Trumpo administracija anksčiau šiais metais kai kuriuos narkotikų kartelius priskyrė užsienio teroristinėmis organizacijomis. Tai politinis manevras, kuriuo, pasak kai kurių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, siekiama sukurti teisinį pagrindą naudoti mirtiną jėgą.

Tuo tarpu JAV žvalgyba rimtai svarsto galimybę panaudoti karinę jėgą prieš narkotikų kartelius – ir ne tik Meksikoje.

CNN šaltiniai patvirtina, kad CŽA peržiūri savo teisinius įgaliojimus, siekdama nustatyti, kiek ji gali veikti kariniuose veiksmuose prieš organizuotą nusikalstamumą.

Kol dar nepateiktas oficialus įsakymas, agentūra ruošia dirvą galimiems išpuoliams – naudojant bepiločius orlaivius ar kitas tiesiogines priemones. NBC taip pat praneša apie galimą amerikiečių dronų išpuolį prieš narkotikų kartelių bazes Meksikoje. Planuojant operaciją, be CŽA, turėtų dalyvauti ir Baltieji rūmai bei Pentagonas.

Meksikos dangus jau pilnas amerikietiškų dronų

Amerikiečiai jau vykdo slaptus žvalgybinius skrydžius virš Meksikos. Tam pritarė naujoji Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum Pardo. Dronai ieško karteliams priklausančių bazių ir sandėlių. Tačiau vis garsiau kalbama apie oro antskrydžių galimybę – ne tik su Meksikos sutikimu, bet net ir vienašališkai.

„Bendradarbiavimo stokos“ atveju JAV svarsto imtis savarankiškų veiksmų, kurie gali sukelti rimtą tarptautinę krizę. Atkreipkime dėmesį, kad virš Meksikos skraidantys amerikiečių žvalgybiniai dronai yra tokie dronai, kurie prireikus gali būti aprūpinti raketomis.

Mirtina jėga ir... dar didesnė rizika

CŽA bijo ne tiek pačių veiksmų, kiek jų pasekmių. Problema yra Amerikos piliečių ir žaliosios kortos turėtojų buvimas teritorijose, kuriose vykdomos operacijos. Jei kuris nors iš jų žūtų ar būtų sužeistas, JAV vyriausybė gali susidurti su teisinėmis ir politinėmis pasekmėmis.

Tai ne Vidurio Rytai – visa tai vyksta prie pat sienos, o papildoma žala gali turėti daug didesnį poveikį pačioje JAV. Įdomu tai, kad oficialiai nėra išreikštas susirūpinimas dėl galimos Meksikos valdžios reakcijos į antskrydžius. Galbūt jie neoficialiai palaiko tokius smūgius, kurie susilpnintų Meksikos kartelių galią. Tačiau Meksikos valdžia turi atsižvelgti į tai, kad leidimas kaimyninei šaliai bombarduoti savo teritoriją būtų politinis jų pažeminimas.

Kartelis nėra tik nusikaltėliai – tai galimas atsakymas

Ekspertai perspėja, kad kartelis nėra tik kontrabandininkų grupė – tai ir sukarintos pajėgos. Jie taip pat turi pinigų, ginklų, įtakos ir operatyvines struktūras JAV. Bet koks išpuolis gali būti sutiktas žiauriu kerštu, ir tai gali būti tiesiogiai nukreipta į Amerikos piliečius. Buvusių pareigūnų teigimu, kiekviena operacija turėtų būti kruopščiai išanalizuota, nes net ir teisinis veiksmas gali pasirodyti politiškai nenaudingas.

Kas toliau? Tylūs karai ar atvira konfrontacija?

Trumpas nori, kad CŽA kovotų su karteliais kaip su teroristais. Kaip minėjome, kai kurios organizacijos jau oficialiai pripažintos užsienio teroristinėmis organizacijomis, o tai atveria kelią karinėms operacijoms. Tačiau daugelis buvusių agentų prisimena praeities klaidas, pavyzdžiui, „patobulinto tardymo“ programą, kuri vėliau buvo laikoma (visai pagrįstai) kankinimu. CŽA nenori vėl tapti tyrimų ir skandalų taikiniu.