„Geriau nei F-35? Mažiausiai 400. Atkeliauja nauji naikintuvai“

Dėmesio centre atsidurė Vokietijos gynyba ir šalies perginklavimo planai. Ginklų pramonė turi puikių galimybių. Tačiau yra ir rizikos.

Bundesvero perginklavimui buvo įsigyta svarbių ginklų, tokių kaip povandeniniai laivai ir reaktyviniai lėktuvai F-35. Pastaruoju metu kilo abejonių dėl F-35 naikintuvų pirkimo, nes tai pakurstė susirūpinimą dėl didėjančios priklausomybės nuo JAV.

Nepaisant to, gynybos ministras Borisas Pistoriusas primygtinai reikalavo įsigyti naikintuvus F-35, kad Vokietija galėtų patikimiau vykdyti savo įsipareigojimus dalytis branduoliniu arsenalu. Branduolinis pasidalijimas yra NATO atgrasymo koncepcija, pagal kurią sąjungininkai karo atveju turi prieigą prie JAV branduolinių bombų.

Ateityje reaktyvinių lėktuvų F-35 gamyba užsiims Vokietijos gynybos įmonė „Rheinmetall“, o pasiruošimo darbai vyksta visu įkarščiu. Bendrovės teigimu, Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms ir „kitoms draugiškoms šalims“ planuojama pristatyti mažiausiai 400 vnt. F-35 centrininių fiuzeliažo sekcijų.

Tačiau jau dabar yra perspėjimų apie F-35 naikintuvų naudojimą ir gamybą. Ginkluotės ekspertė Christina Riess atkreipia dėmesį į riziką gaminant F-35.

„Kiekvienam eksportui – net ir į NATO šalis – reikalinga aiški JAV vyriausybės eksporto licencija. Ši eksporto licencija gali būti atmesta arba atšaukta bet kuriuo metu ir turi įtakos, pavyzdžiui, gatavo reaktyvinio lėktuvo, atsarginių dalių, techninės priežiūros ir programinės įrangos atnaujinimų pristatymui. Papildoma rizika yra gerai žinomos didelės įsigijimo ir eksploatavimo išlaidos, vėlavimai ar techninės problemos“, – atsakydama į IPP.MEDIA užklausą, sakė Ch. Riess.

F-35 yra moderniausias eksportuojamas 5-osios kartos naikintuvas, pasižymintis dideliu sąveikumu NATO viduje. Tai vienintelis šiuo metu prieinamas orlaivis, kuris techniškai ir praktiškai leidžia Vokietijai dalyvauti branduolinėje veikloje NATO atgrasymo politikos rėmuose.

„Šiuo metu kuriama 6-oji karta (NGAD, FCAS) ir tikimasi, kad jie bus pradėti gaminti 2035 m. – iki tol F-35 išliks technologiniu lyderiu su atitinkamais taktiniais eksploataciniais pranašumais“.

Be naikintuvų, karyboje jau kurį laiką aktualumą įgauna ir dronai. Pastaraisiais mėnesiais Vokietija padidino dronų gamybą. Vokietijos programinės įrangos kompanija „Helsing“ nori pagaminti Ukrainai net 6000 ginkluotų bepiločių orlaivių. Atakos dronus valdys dirbtinis intelektas.

Kalbėdama apie dronus, Ch. Riess pažymi, kad nors jie yra „esminis šiandieninės gynybos strategijos komponentas, jie nėra panacėja“.

„Didžiausi bepiločių orlaivių trūkumai yra, viena vertus, ribotas jų efektyvumas prieš stipriai apsaugotus taikinius ir, kita vertus, pažeidžiamumas GPS trukdžiams“, – sako Ch. Riess.

„Ukrainoje kasdien sunaikinama keli šimtai bepiločių orlaivių. Todėl reikalingiems dronų kiekiams būtina pramoninė masinė gamyba, kokios šiuo metu tokio masto neturime.“

Koordinuotų dronų spiečių naudojimui reikalingos technologijos, taip pat sudėtingos valdymo ir komunikacijos struktūros. Visų pirma technologijų sektorius yra labai sudėtingas, o technologija dar nėra pakankamai subrendusi masiniam naudojimui. Todėl Ukraina ir Rusija pasikliaus rankiniu būdu valdomais  spiečiais.

Vokietijos ginklų pramonė klesti dėl milijardinių užsakymų; ginklų kompanijos, tokios kaip „Rheinmetall“, pasinaudojo ypač didele paklausa nuo Ukrainos karo pradžios. Ekonomistai taip pat daro išvadą, kad Europos kariuomenės stiprinimas gali padidinti Vokietijos karinę pramonę ir sukurti daugiau darbo vietų.

Neseniai „Dekabank“ užsakymu vadybos konsultacinės bendrovės EY atlikta analizė parodė, kad pridėtinė vertė padidėtų 46 mlrd. eurų, jei Europos NATO partneriai padidintų gynybos išlaidas nuo dviejų iki trijų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Apskritai investicijos į gynybą galėtų padidinti BVP augimą 0,66 procentinio punkto.