Ukraina pateikia pasiūlymą Europai. Jie bandys padaryti neįmanomą

Ukraina nori sukurti savo strateginę oro gynybos sistemą, galinčią perimti priešo taikinius iš daugiau nei 100 km atstumo. Tokią struktūrą Kyjivas norėtų sukurti bendradarbiaudamas su Vakarų Europa ir oficialiai tokį siūlymą pristatė per Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos posėdį balandžio 14 dieną.

Kaip pažymi „Defense Express“, terminą „strateginė oro gynyba“ vartoja didžiosios gynybos kompanijos, tokios kaip „Raytheon“, apibūdindamos tokius ginklus kaip SM-6 (nuotolis iki 370 km) arba SM-3, kurie skirti balistinėms raketoms perimti viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose.

Teoriškai tai rodo, kad Ukraina siekia sukurti sistemą, kurios pajėgumai būtų dar didesni nei „Patriot“, ypač jei jos tikslas – pasiekti pajėgumus, panašius į SM-6 raketą. Tai taip pat iškeltų Ukrainos projektą aukščiau tokių sistemų kaip prancūzų ir italų SAMP/T, ypač atsižvelgiant į diapazoną. 

Įdomu tai, kad darbas prie tokio ginklo, matyt, jau vyksta. Vos prieš kelias dienas Ukrainos strateginės pramonės ministras Hermanas Smetaninas patvirtino, kad šalies ginklų kompanijos aktyviai dirba prie Ukrainos atitikmens „Patriot“ sistemai, nors šiuo metu nežinome, kokioje stadijoje šis projektas yra.

Ar Vakarams pateiktas pasiūlymas bus sutiktas teigiamai, parodys artimiausi mėnesiai, tačiau panašu, kad bent kelios šalys jau atmes šį pasiūlymą dėl savo vykdomos priešlėktuvinės gynybos sistemų įsigijimo politikos. Pavyzdžiui:

• Prancūzija ir Italija aktyviai dalyvauja kuriant SAMP/T NG sistemą, o raketas gamina MBDA, „Airbus“, „BAE Systems“ ir „Leonardo“ dukterinė įmonė.
• Vokietija jau užsakė Izraelio „Arrow 3“ sistemą.
• Lenkija skyrė per 15 mlrd. JAV dolerių „Patriot“ sistemoms įsigyti.

Tačiau „Defense Express“ pažymi, kad tokiam bendradarbiavimui yra šioks toks potencialas, ir mini, pavyzdžiui, Švedijos įmonę „Saab“, gaminančią pažangias radarų sistemas, tokias kaip „Giraffe 4A“. Nors Švedija įsigijo keturias „Patriot“ baterijas, tai buvo mažesnio masto sandoris (tik trys paleidimo įrenginiai su tik 200 raketų už 1,3 mlrd. JAV dolerių), „Saab“ ir Švedijos vyriausybė galėtų susigundyti dalyvauti tokioje programoje.

Kitas variantas galėtų būti Norvegijos įmonė „Kongsberg“, kuri šiuo metu bendradarbiauja su Kyjivu, integruodama Ukrainos raketas su NASAMS sistema. „Kongsberg“ prisijungimas prie ilgo nuotolio arba strateginės sistemos kūrimo galėtų būti idealus jo portfelio, kuris šiuo metu apima trumpojo ir vidutinio nuotolio sistemas, papildymas. Be to, Norvegija neturi savo ilgojo nuotolio oro gynybos pajėgumų ir turi bendrą sieną su Rusija, todėl ji taip pat gali būti suinteresuota Ukrainos pasiūlymu. 

Bet kokiu atveju Ukrainos planas tikrai bus pragariškai sunkiai įgyvendinamas, o gal net neįmanomas, jei ji bandys tai padaryti viena, nors, kita vertus, pastarieji metai parodė, kad ši šalis turi labai gabių ginklų inžinierių.