„Europos kariuomenės gali susidurti su Rusijos armija anksčiau, nei norėtume.“ Ateina galingas įspėjimas

Ukraina tapo pasauline bepiločių orlaivių karo lydere, tačiau rusai technologijų ir doktrinos srityje atsilieka vos keliais mėnesiais. Vakarų kariuomenės atsilieka daug metų, rašo „Moscow Times“.

Daugelis Vakaruose į Rusijos armiją žiūri su arogancija: kokia čia antroji armija pasaulyje, jei ji negali užimti mažų Ukrainos kaimų?

Žiūri į nuotraukas, kuriose pavieniai pėstininkai bando kirsti lauką, ir sakai sau: „Kodėl ši armija gali būti pavojinga? Turime visą šią brangią aukštųjų technologijų įrangą, aiškiai laimėsime, jei bus tokia ataka.“

Būtent tokia arogancija apima kiekvieną technologinių lenktynių dalyvį, kai jis mato savo pranašumą.

Bet turime suprasti, kad Rusijos armijos veiksmai mums gali pasirodyti kvaili žvelgiant iš NATO, manevrinio karo požiūriu.

Bet neduok Dieve, kad mūšio lauke susidursime su šia „kvailybe“: Rusijos armija įgis didelį pranašumą, nes turės dronų technologiją ir išleis tūkstančius patyrusių bepiločių orlaivių operatorių.

Vakarams be galo svarbu pradėti dideliu mastu rengti dronų operatorius ir elektroninio karo specialistus – tik tada jie turės šansų prieš Rusijos armiją.

Jau nekalbant apie tai, kad Vakarams, sekant Ukrainos kariuomenės pavyzdžiu, bepiločių orlaivių ir jų operatorių, kaip ir kiekvieno esamo padalinio, būtinai reikia. Tačiau labai reikia ir specialių bepiločių orlaivių vienetų, bepiločių orlaivių batalionų, bepiločių orlaivių brigadų, kurias dislokuotume mūšio lauke.

O šiuose daliniuose, batalionuose, brigadose pagrindinis dalykas yra dronų operatoriai.

Pats dronas yra tik amunicija, pigi amunicija. Privaloma turėti patyrusių operatorių, jų turi atsirasti pakankamai daug Europos kariuomenėse – matome, kaip JAV atsisako ginti Europą, ir suprantame, kad Europos kariuomenės gali greičiau nei norėtų susidurti su Rusijos armija.

Labai svarbu neturėti iliuzijų, kad su Rusijos armija kovosime pagal manevriniam karui sukurtą doktriną – mūsų lauks atkakli, alinanti kova, kurią prieš mus daugiausiai ves bepiločiai orlaiviai.

Šiame komponente Vakarai turi skubiai pasivyti Rusijos ir Ukrainos karius.

Svarbu greitai prisitaikyti prie minties, kad pranašumas dabar yra gynybinėje pusėje, o kilus karui iš pradžių bus karių judėjimas, bet gana greitai kova stabilizuosis palei fronto liniją, kuri iš esmės bus labai statiška.

Sugrąžinti pradiniame karo etape prarastas teritorijas vilčių mažai. NATO turi permąstyti savo koncepciją ginti šalis savo rytiniame flange – pirmiausia Baltijos šalis. Dabartiniai gynybos planai grindžiami prielaida, kad Rusija gali turėti pradinį pranašumą kare dėl savo artumo fronto linijoms, tačiau Vakarų pajėgos sustiprins ir išlaisvins Baltijos valstybes, kai tik pasibaigs pradinis laikotarpis. Tačiau laikais, kai gynybinės operacijos yra daug stipresnės nei puolimo, daryti tokią prielaidą yra nerealu.

NATO turi suprasti, kad prarasta teritorija greičiausiai nebus grąžinta. Rusijos puolimas turi būti sustabdytas prie pat sienos – Maskvai negalima leisti užgrobti nė centimetro žemės.

Ir ilgainiui reikia išsiaiškinti, kaip vykdyti puolamąsias operacijas dronų karo eroje. Tai bus iššūkis gynybos pramonei ateinančiais dešimtmečiais.

Taip pat svarbu pripažinti, jog dabar tai yra tikrovė ir kad turime kuo greičiau prisitaikyti. Nes, na, kitu atveju galėtume likti tokioje situacijoje kaip prancūzai, susidūrę su vokiečių žaibišku karu.