„Pažiūrėkit į Ukrainą ir pasidarykit išvadas.“ Kremlius įsiuto. Nusitaikė tiesiai į Baltijos šalis

Rusijos Federacija vėl grasina Estijai ir ragina ją „padaryti išvadas“ po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Taip Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo didžiausias Estijos istorijoje tarptautines karines pratybas, kurios vyks gegužės 5–23 dienomis. Zacharova teigė, kad Estija turėtų „pažvelgti į Ukrainą ir padaryti išvadas“.

„Tokio kritinio mąstymo praradimo rezultatas visada liūdnas“, – sakė ji spaudos konferencijoje.

Kalbame apie pratybas „Siil 2025“ („Ežys 2025“), kuriose dalyvaus per 16 000 karių iš Estijos ir NATO šalių sąjungininkių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Pratybų tikslas – patikrinti Estijos gynybos pajėgų ir NATO dalinių gebėjimą reaguoti į įvairius grėsmių scenarijus, taip pat praktikuoti greito papildomų NATO pajėgų atvykimo ir integravimo į šalies gynybos struktūras mechanizmus.

Rusija grasina Baltijos šalims

Lietuva, Latvija ir Estija yra tarp šalių, kurioms gresia didžiausias Rusijos Federacijos išpuolių pavojus. Šių šalių vyriausybės nuolat remia Ukrainą ir aktyviai dalyvauja sankcijų politikoje prieš Maskvą. Prasidėjus karui Ukrainoje, jos pradėjo stiprinti gynybos pajėgumus, didinti bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais ir skirti daugiau lėšų ginkluotei.

Be to, šios šalys paskelbė apie savo pasitraukimą iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų gamybos ir naudojimo uždraudimo.

Neseniai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai, kad jos taps pirmuoju taikiniu, jei kils karas su Šiaurės Atlanto aljansu.

Branduolinis baubas

Rusija vėl grasino Europai branduoliniu karu po to, kai ES atsisakė nusileisti Ukrainai, įskaitant Krymo aneksijos pripažinimą.

„Rusija pasilieka teisę panaudoti branduolinius ginklus Vakarų šalių agresijos atveju“, – interviu naujienų agentūrai TASS pareiškė Saugumo Tarybos sekretorius ir buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Jis priminė, kad pakeitus branduolinę doktriną, branduolinių ginklų panaudojimas galimas net ir įprastinės atakos prieš Rusiją atveju. Jis pabrėžė, kad Maskva „atidžiai stebi“ padėtį Europos šalyse, kurios pradėjo „atvirą kampaniją, skirtą pasirengti kariniam konfliktui su Rusijos Federacija“.