Kremlius atsisakė. Fantastiška žinia Ukrainai. „JAV jau ruošia“

Ukrainos Vakarų sąjungininkės derasi dėl „Patriot“ oro gynybos sistemų perdavimo Kyjivui ir siekia susitarti iki NATO viršūnių susitikimo birželio pabaigoje, „Reuters“ sakė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.

Pasak jo, tarp potencialių tiekėjų yra Jungtinės Valstijos ir Graikija. Agentūros šaltinis nenurodė, kiek amerikiečių priešlėktuvinių raketų sistemų (SAM) yra minima.

Ukrainai vis labiau reikia „Patriot“ įrenginių. Balandžio 13 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė esąs pasirengęs už 15 milijardų dolerių įsigyti 10 tokių sistemų, skirtų apsaugoti miestus nuo Rusijos balistinių raketų.

Tą pačią dieną „Iskander“ atskrido į Sumus. Per išpuolį žuvo 35 žmonės, tarp jų du vaikai. Anksčiau, balandžio 4 d., panaši balistinė raketa pataikė į vaikų žaidimų aikštelę Krivoj Roge, nusinešdama 20 žmonių, tarp jų devynių vaikų, gyvybes.

Karinio portalo „Defense Express“ duomenimis, Ukraina šiuo metu turi septynes visiškai kovai parengtas „Patriot“ sistemas. Tačiau norint veiksmingai apsaugoti šalį, reikia 25.

Išvakarėse šaltiniai tarp Amerikos pareigūnų „The New York Times“ teigė, kad iki vasaros Ukraina turėtų gauti dar vieną „Patriot“ sistemą, kuri šiuo metu remontuojama Izraelyje. Be to, Vakarų sąjungininkai svarsto galimybę perkelti panašią oro gynybos sistemą iš Vokietijos ar Graikijos.

V. Zelenskis teigė, kad aptarė oro gynybos klausimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per jo vizitą popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Romoje balandžio 26 d. Jis pavadino šį pokalbį „geriausiu iš visko, kas iki šiol įvyko“.

Po susitikimo D. Trumpas užsiminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori baigti karo ir vedžioja jį už nosies. Amerikos lyderis tada pažymėjo, kad V. Putinas neturėjo jokios priežasties pradėti raketų smūgių į Ukrainos miestus dienomis, kai vyko taikos derybos.

Bet kokiems „Patriot“ pristatymams reikalingas JAV patvirtinimas. Nuo pat prezidento pareigų pradžios D. Trumpas viešai atmetė Ukrainos prašymus dėl papildomų oro gynybos sistemų.

Tačiau jo nuomonė galėjo pasikeisti po to, kai Rusija atmetė 30 dienų paliaubas, po kurių Ukrainos miestuose buvo surengti dar intensyvesni smūgiai, nusinešę daugybę civilių aukų.

Vašingtonas ir Kyjivas taip pat neseniai pasirašė susitarimą dėl bendros mineralinių išteklių plėtros. Gegužės 3 d. V. Zelenskis užsiminė, kad Jungtinės Valstijos atsiųs Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų, siekdamos apsaugoti savo interesus pagal susitarimą.

Tuo tarpu V. Putinas ir toliau ignoruoja D. Trumpo raginimą sudaryti mėnesio trukmės paliaubas. Neseniai jis paskelbė paliaubas Pergalės dienos minėjimo laikotarpiui, nuo gegužės 8 iki 11 d., ir neatsakė į Kyjivo pasiūlymą padaryti tą patį, tačiau 30 dienų ir be jokių sąlygų, kaip reikalavo JAV.

D. Trumpas tikėjosi iki balandžio pabaigos, per 100 dienų nuo jo prezidentavimo, pasiekti visiškas paliaubas Ukrainoje. Tačiau po virtinės tiesioginių susitikimų, kuriuose dalyvavo tiek Rusijos diplomatai, tiek asmeniškai V. Putinas, JAV priėjo prie išvados, kad derybos su Kremliumi pasiekė aklavietę, anksčiau „Bloomberg“ sakė informuoti šaltiniai.

Jų teigimu, V. Putinas nenori nutraukti kovų dabartinėje fronto linijoje ir vis dar reikalauja keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – savo administracinėse ribose, nors Rusijos armija iki galo nekontroliuoja nė vieno iš šių regionų.

Be to, jis siekia radikalaus Ukrainos kariuomenės sumažinimo, su kuo Baltieji rūmai taip pat nesutinka.