„Dabar matome, kad tai vyksta.“ Tūkstančiai rusų kareivių prie pat Suomijos sienos (Video)

Palydovinės nuotraukos atskleidė naują reikšmingą Rusijos karinę veiklą netoli rytinės Suomijos sienos. Karelijos sąsmaukoje, Kamenkos mieste, buvo įrengta palapinių stovykla, kurioje tilpo keli tūkstančiai kareivių.

Rusija turi penkias aktyvias oro bazes netoli šiaurinės Suomijos ir Norvegijos, taip pat plečia sandėlius ir garnizonus Karelijoje. Suomijos žiniasklaida komentuoja, kad karinės operacijos šiame regione yra reikšmingas pokytis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir atsakas į Suomijos bei Švedijos įstojimą į NATO.

Naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad didžiausios ir aktyviausios Rusijos oro bazės yra Murmansko srityje. Trys objektai yra Severomorske, Kolos pusiasalyje, Barenco jūroje, kuris taip pat yra pagrindinė Rusijos karinio jūrų laivyno Šiaurės laivyno bazė. Šios bazės yra maždaug 115 km nuo sienos su Norvegija, Kirkeneso ir apytiksliai 200 km nuo Suomijos Laplandijos – rašo portalas „Verkkouutiset“.

Sievieromorske-1 naikintuvų angarai buvo renovuoti 2023–2024 m. Savo ruožtu Severomorske-2 taip pat buvo atlikti renovacijos darbai, o sraigtasparnių bazė buvo vėl aktyvuota. Trečiajame objekte taip pat buvo pastatytos apsauginiai pastatai lėktuvams. Anksčiau naikintuvai buvo dislokuoti atvirose vietovėse, kartais arti vienas kito, tačiau dabar jie yra toliau vienas nuo kito ir labiau pridengti.

„Logiškai žiūrint, šios operacijos skirtos apsaugoti Rusijos lėktuvus nuo Ukrainos tolimojo nuotolio dronų, kurie tam tikru momentu galėtų pasiekti net Arkties oro uostus“, – pažymėjo Emilis Kastehelmi, dienraščio „Iltalehti“ Ukrainos reikalų komentatorius.

Panašiai, siekdama apsaugoti savo strateginius bombonešius Tu-92 nuo dronų, Rusija juos perkėlė į Oleniogorską (apie 150 km nuo Suomijos sienos). Mončegorsko bazė reikšmingų pokyčių nepatyrė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, o kita didelė aktyvi karinė bazė yra maždaug 700 km į pietus Petrozavodske prie Onegos ežero (apie 175 km nuo Suomijos sienos) ir Kamenkos mieste, Leningrado srityje (apie 60 km nuo Suomijos sienos).

Petrozavodske sandėliai buvo išplėsti, kad juose tilptų, pavyzdžiui, karinės transporto priemonės, o Kamenkoje – garnizonai. Naujausiose palydovinėse nuotraukose matyti, kad ten taip pat pastatyta daugiau nei šimtas palapinių, kuriose, kaip pažymėjo Švedijos transliuotojas SVT, galėtų tilpti keli tūkstančiai kareivių. Iš šios bazės, esančios visai šalia rytinės sienos, juos „lengvai būtų galima išsiųsti Suomijos link“, rašė dienraštis „Helsingin Sanomat“.

2024 m. pabaigoje Estijos žvalgyba pranešė, kad Rusijos karinis buvimas Kamenkoje buvo gerokai sustiprintas, ir tai susiję su Leningrado karinės apygardos, kurios štabas buvo Sankt Peterburge, atgaivinimu 2024 m. pradžioje, įskaitant: Kareliją, Murmansko sritį ir Šiaurės laivyną.

Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl narystės NATO 2022 m. pavasarį, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą. Suomiai oficialiai prisijungė prie Aljanso 2023 m. balandžio 4 d., o švedai – 2024 m. kovo 7 d. Rusija, nesutikdama, kad dvi Šiaurės šalys nutrauktų dešimtmečius trukusią neutralumo politiką, paskelbė, kad imsis atitinkamų „atsakomųjų priemonių“.

Švedijos gynybos ministras Michaelas Claessonas teigė, kad šie įvykiai, regis, patvirtina ankstesnius Rusijos pareiškimus apie „karines-technines priemones“ reaguojant į NATO plėtrą.

„Kai kreipėmės dėl narystės NATO, Rusija sakė, kad imsis šių žingsnių. Dabar matome, kad tai vyksta“, – „Helsinki Times“ sakė M. Claessonas.