Karas ir politika
.


Rusija vis dažniau verbuoja užsienio samdinius dalyvauti kare su Ukraina, kad kompensuotų rekordinius nuostolius.


Ukrainos karas pasiekė „aklavietę“: buvę Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkai pripažįsta, kad planai užgrobti Ukrainą žlugo, o naujam puolimui nėra išteklių. Tuo pačiu metu Putinas nėra pasirengęs skelbti visiškos ir atviros mobilizacijos.


Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel netikėtame interviu apkaltino Lenkiją ir Baltijos šalis netiesioginiu dalyvavimu Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.


Jensas Stoltenbergas pripažino, kad NATO padarė klaidą, atidėdama puolamųjų ginklų tiekimą Ukrainai.


Nauja atominė elektrinė rytų Baltarusijoje galėtų aprūpinti elektra keturis Rusijos aneksuotus rytų Ukrainos regionus, pasiūlė Aleksandras Lukašenka susitikime su Vladimiru Putinu.


Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas perspėjo, kad Rusija jau aktyviai ruošiasi didelio masto kariniam konfliktui su NATO ir siekia būti pasiruošusi tiesioginei konfrontacijai iki 2030 m.


NATO generalinis sekretorius Markas Rutte davė žalią šviesą numušti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius NATO valstybių narių oro erdvę.