Rusija skelbia kursą. „Be kelnių, tuščiu skrandžiu, bet Ukrainą užkariausim“

Ukrainos užkariavimas bet kokia kaina, nieko sau, viskas armijai – tokią politiką šiuo metu vykdo Rusijos vadovybė. Tai rodo, kad artimiausiu metu nei ekonomikos nuosmukis, nei sankcijų poveikis negalės išsklaidyti Rusijos noro visiškai okupuoti kaimyninę šalį. Kitaip tariant, Rusijos kursas tampa aiškus: kad ir nuogiems ar alkaniems, bet Ukrainą reikia užkariauti.

Rusija nuslėpė beveik trečdalį savo biudžeto išlaidų karui Ukrainoje

„The Moscow Times“ rašo, kad Rusijos finansų ministerijos duomenys ir biudžeto įstatymo pataisos rodo, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį iš Rusijos Federacijos federalinio biudžeto karui Ukrainoje „slapta“ išleista 3,6 trilijono rublių (~ 45 mlrd. JAV dolerių), apskaičiavo Janas Kluge, Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo klausimų instituto tyrėjas. Palyginti su 2,5 trilijono rublių (apie 31 mlrd. JAV dolerių) 2024 m. pirmąjį ketvirtį, įslaptintos išlaidos išaugo 44 %, o jų dalis bendrose Rusijos biudžeto išlaidose, kurios siekia 11,2 trilijono rublių (~140 mlrd. JAV dolerių), pasiekė rekordą – 32 %. Tai antra pagal dydį biudžeto dalis po „socialinės politikos“ išlaidų (4,4 trilijono rublių arba ~ 55 milijardai JAV dolerių). Rusijos išlaidos karui yra daugiau nei septynis kartus didesnės nei sveikatos apsaugai, kuri siekia 0,5 trilijono rublių (~6,3 mlrd. JAV dolerių) ir beveik devynis kartus – išlaidos švietimui 0,4 trilijono rublių (apie 5 mlrd. JAV dolerių).

Praktiškai visos „paslėptos išlaidos“ susijusios su Rusijos ginkluote – jų padidėjimas 2025 metų pirmąjį ketvirtį greičiausiai aiškinamas priverstinėmis ginklų gamybos ir įsigijimo sutartimis. Pavyzdžiui, Rusijos federacijos Valstybės Dūmos interneto svetainėje pateikti duomenys rodo, kad sausio mėnesį gynybos biudžetui buvo išleista 810 mlrd. rublių (apie 1 mlrd. JAV dolerių). „Gynybos išlaidos“ sausio – kovo mėnesiais vertinamos 4,4 trilijono rublių (~55 mlrd. JAV dolerių) arba ~40 % visų Sanglaudos fondo biudžeto išlaidų. Rusija 2025 m. pirmąjį ketvirtį karui Ukrainoje kas savaitę išleisdavo 338 mlrd. rublių (apie 4,2 mlrd. JAV dolerių). Tai suma, palyginama su santykinai turtingų Rusijos regionų, tokių kaip Novosibirsko ar Rostovo sritys, biudžetais.

Krintančios pajamos iš energijos eksporto sumažino Rusijos biudžetą

Tuo tarpu karo sąlygomis jau trečią mėnesį iš eilės fiksuojamas Rusijos federalinio biudžeto deficito padidėjimas – 2025 m. balandžio mėn. į Rusijos federacijos iždą pervestos naftos ir dujų biudžeto pajamos, palyginti su 2024 m., sumažėjo 12 % – iki 1,08 trilijono rublių arba ~ 12,5 mlrd. JAV dolerių. Per pirmuosius keturis 2025 m. mėnesius jie sumažėjo vidutiniškai 10 % – iki 3,76 trilijono rublių (apie 47 mlrd. JAV dolerių). Bendra biudžeto pajamų suma padidėjo 5% – iki 12,3 trilijono rublių (~154 mlrd. JAV dolerių), tačiau išlaidos taip pat padidėjo 20 % – iki 15,5 trilijono rublių (apie 194 mlrd. JAV dolerių).

Dėl to balandžio pabaigoje Rusijos biudžetas siekė 3,23 trilijono. Didelis Rusijos deficitas (apie 37 mlrd. USD), kuris yra 183 % didesnis nei 1,14 trilijono rublių (apie 13 mlrd. USD) deficitas per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius. 2025 m. Rusijos vyriausybė išleido kas penktą rublį, arba 20,8 % biudžeto, be jokio realaus mokestinių pajamų padengimo. Apskaičiuotas deficitas yra palyginamas su Rusijos slaptomis karo išlaidomis, kurios siekia 3,6 trilijono rublių arba ~ 45 mlrd. JAV dolerių. Rusijos finansų ministerija, pranešime žiniasklaidai, deficitą paaiškino naftos kainų kritimu: „Energijos eksporto pajamos sumažėjo dėl naftos kainų kritimo – vidutinė barelio „Ural“ žalios naftos kaina 2025 m. balandžio mėn. nukrito iki 54 JAV dolerių, o sausio mėnesį ji siekė 70 JAV dolerių ir daugiau.“ Tarptautinė kainų agentūra „Argus Media“ perspėja: „Dėl silpnėjančios kainų aplinkos vis dar išlieka Rusijos naftos ir dujų pajamų sumažėjimo rizika. Gegužės pradžioje „Ural“ naftos įsigijimo kaina Rusijos uostuose nukrito iki 47–48 JAV dolerių, o Rusijos ekonomikos plėtros ministerija prognozuoja, kad iki 2025 m. pabaigos vidutinė kaina išliks maždaug 53 JAV dolerių ribose.“

Rusijos vyriausybė ruošiasi „kontroliuojamai rublio devalvacijai“ dėl krintančių naftos kainų

Tuo pačiu metu Rusijos žiniasklaida skelbia informaciją iš šaltinių „Rusijos Federacijos valstybinių bankų analitiniuose skyriuose“: „Rusijos centrinio banko ir Finansų ministerijos vadovybė prognozuoja Rusijos rublio kurso sumažėjimą iki 115–125 Rusijos rublį už JAV dolerį iki rudens, remdamasi naftos kainų kritimo iki 45 USD už barelį prognozėmis ir artėjančiu OPEC+ sprendimu didinti naftos gavybą.“ Rusijos vyriausybė šį scenarijų vadina „naujo ekonominio ciklo pradžia“ – prisitaikymu prie ilgalaikio eksporto pajamų mažėjimo. Rublio kursas nebus dirbtinai palaikomas, o bus nuolat mažinamas, siekiant užpildyti biudžetą „pseudodevalvacijos“ sąskaita, kartu didinant Rusijos įmonių konkurencingumą. Artimiausiu metu bus pradėti valiutų pirkimai „draugiškose jurisdikcijose“, siekiant laiku pasiruošti „neramumams“. Bankų sektoriui jau duotas signalas „nesitraukti“, o didžiausiems eksportuotojams – „rengtis naujoms valiutos reguliavimo sąlygoms“. Rusijos valdžia priėmė principingą sprendimą užtikrinti nuolatinį rublio kurso silpnėjimą JAV dolerio ir euro atžvilgiu, „palaipsniui silpnindama nacionalinę valiutą“, kad būtų pasiektas subalansuotas biudžetas. Rublio kurso kritimas bus kontroliuojamas ir prasidės iškart prasidėjus vasaros atostogų sezonui. „Tačiau Rusijos bankas ir Finansų ministerija taip pat yra pasirengę nekontroliuojamiems valiutų kursų svyravimams“, – teigia Rusijos Federacijos anoniminiai žiniasklaidos šaltiniai finansų sluoksniuose.

Prognozuojamas galimas rublio svyravimo koridorius: iki vasaros pabaigos JAV doleris kainuos 100–105 rublius, euras – 112–115 rublių, ankstyvą rudenį abiejų valiutų vertė greičiausiai grįš į dabartinį lygį, tačiau iki metų sandūros rublio vertė vėl nukris iki triženklių skaičių.

JAV grasinimai dėl antrinių sankcijų išprovokavo konfliktą tarp Kremliaus frakcijų dėl taikos Ukrainoje susitarimo

„Anoniminiai šaltiniai Rusijos vyriausybės finansų ir ekonomikos bloke teigia, kad užkulisiuose Rusijos Federacijos finansų ministerija vis aktyviau pasisako už kuo greitesnį konflikto Ukrainoje įšaldymą, įspėdama, kad Rusijos ekonomika yra ant žlugimo ribos. Konfidencialiuose pranešimuose ministerija pabrėžia, kad infliacija ribojama „iš paskutiniųjų jėgų“, tačiau biudžete labai trūksta lėšų dėl padidėjusių karinių išlaidų ir sumažėjusių eksporto pajamų. Taip pat turime atsižvelgti į Jungtinių Valstijų įvestų antrinių sankcijų grėsmę ir jų pasekmes. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie galimybę taikyti „antrines sankcijas“ šalims, kurios toliau prekiauja su Rusija, jei Maskva nesutiks su paliaubomis Ukrainoje. Tai gali lemti dar didesnę Rusijos izoliaciją pasaulio rinkose, ypač energetikos ir finansų sektoriuose.“

Putino administracija „po gegužės 9-osios šventės“ sušaukė skubų posėdį, kuriame dalyvaus didžiausių Rusijos naftos kompanijų vadovai, kad paragintų „pasiruošti precedento neturinčiam spaudimui ir griežčiausioms sankcijoms“, leisdama suprasti, kad dėl „geopolitinės situacijos“ Rusijos naftos pramonė artimiausiu metu gali susidurti su dideliais sukrėtimais. Tai konkrečiai susiję su papildomų JAV antrinių sankcijų įvedimu Rusijos energetikos bendrovėms, pirmiausia naftos sektoriuje. Ukrainos taikos derybos pasiekė aklavietę, o Vakarai, įskaitant JAV, yra pasirengę įgyvendinti maksimalaus ekonominio spaudimo prieš Rusiją politiką, pirmiausia siekdami destabilizuoti naftos pramonę. Susitikime paskelbta, kad Maskva nepasiduos tokiam spaudimui, ir ragina naftos verslo atstovus mobilizuoti visus turimus išteklius, pažadant jiems reikiamą valstybės paramą.

Kremliuje subrendo konfliktas tarp vadinamųjų „silovikų“ ir ekonominio bloko. Finansų ministerija ir Centrinis bankas rekomenduoja sumažinti karines išlaidas ir sudaryti taikos susitarimą, kad būtų išvengta ekonomikos žlugimo. Kita vertus, konflikto šalininkai teigia, kad nuolaidos bus suvokiamos kaip silpnumo ženklas ir sukels vidaus politinį nestabilumą Rusijoje. „Ekonomistai“ teigia, kad antrinių JAV sankcijų atveju Rusijos ekonomika gali susidurti su staigiu užsienio valiutos pajamų sumažėjimu, padidėjusia infliacija ir nekontroliuojamu rublio nuvertėjimu. Tai, savo ruožtu, gali sukelti socialinę įtampą ir padidinti nepasitenkinimą.