„60 000. Rusiją atakuoja neatpažinti skraidantys objektai“

Šiais metais dėl Ukrainos dronų veiklos vidutiniškai per dieną buvo uždaromi du Rusijos oro uostai. Gegužės 6 ir 7 dienomis, likus vos kelioms dienoms iki Rusijos Pergalės dienos šventės, šalis patyrė vieną iš rimčiausių civilinės aviacijos sutrikimų nuo karo pradžios. Kyjivo pajėgų dronai atakavo kelis regionus, paralyžiuodami daugiau nei 10 civilinių oro uostų. Nors Kremliaus valdžia įsakė surengti skubią operaciją krizei suvaldyti, ji dėl kelių priežasčių pasmerkta žlugti.

Remiantis atsargiausiais vertinimais, oro vežėjai šiais metais jau galėjo prarasti apie 1 milijardą rublių. Tačiau norint visiškai pašalinti šią riziką, oro uostų uždarymas turėtų būti dar platesnis, teigia ekspertai. Dronų  veiklos atveju oro eismą reikėtų apriboti didžiojoje centrinės Rusijos dalyje, bet Rusijos aviacijos valdžia to daryti nenori.

„Novaja Gazeta“ žurnalistai suskaičiavo, kad vien gegužės 6 ir 7 dienomis dėl oro gynybos operacijų oro uostai buvo priversti 35 kartus sustabdyti veiklą. Rusijos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, vežėjai atidėjo arba atšaukė daugiau nei 350 skrydžių, o tai paveikė daugiau nei 60 000 žmonių. Keleiviai skundėsi valandų valandas trunkančiu laukimu be informacijos ar galimybės gauti maisto ir vandens. Kai kurie lėktuvuose ant kilimo ir tūpimo tako praleido daugiau nei septynias valandas.

Šiais metais oro uostai buvo uždaryti mažiausiai 217 kartų – daugiau nei per visus 2023 m., kai buvo uždaryti 58 kartus, ir 2024 m., kai jų buvo 91. Nuo 2023 m. vasario iki 2025 m. gegužės tokių incidentų buvo mažiausiai 366. Didžioji dalis oro uostų 2023 ir 2024 m. buvo uždaryti Maskvoje ir Kazanėje. Kitų miestų oro uostai patyrė daug mažesnę krizę.

2025 metais labiausiai nukentėjo vakarų Rusijos miestai, įskaitant Saratovą, Volgogradą, Žemutinį Naugardą ir Penzą, kur dronai atakavo didelius pramonės centrus ir naftos perdirbimo gamyklas.

Rusija pradeda spec. operaciją

Rusija pradėjo planą „Kilimas“, jis skirtas neatpažintiems skraidantiems objektams netoli oro uostų aptikti. Tai reiškia, kad visi ant žemės esantys orlaiviai privalo likti ant kilimo ir tūpimo tako, tie, kurie gali nusileisti nedelsiant, privalo nusileisti, o tie, kurie negali nusileisti, privalo pasiekti maksimalų aukštį ir palikti pavojingą zoną.

2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, planas buvo įgyvendintas 37 civiliniuose oro uostuose, daugiausia Maskvoje, Kazanėje, Saratove ir Nižnekamske. Maskvos oro uostai yra labiausiai paveikti, o Tatarstano oro uostai, kuriems taip pat taikomi laikini skrydžių apribojimai, greičiausiai buvo pasirinkti dėl juose esančių strateginių karinių objektų, tokių kaip Irano dronų gamykla „Shahed“ Jelabugoje, kurią 2024 m. balandžio mėn. subombavo Ukrainos dronai.

„Novaja Gazeta“ žurnalistų kalbinti aviacijos ekspertai teigė, kad vien lėktuvų pašalinimo iš oro erdvės pasirodžius dronams nepakaks keleivių saugumui užtikrinti.

„Kai veikia oro gynyba, visi civiliniai orlaiviai turi būti išvesti iš teritorijos“, – sako aviacijos specialistas Dmitrijus Ivanovas (vardas pakeistas).