Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Bandė pralaužti Rusijos gynybą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ukraina bent tris kartus bandė nugriauti Krymo tiltą. 2022 m. spalį, kitą dieną po Putino 70-ojo gimtadienio, ant tilto sprogo sunkvežimis. 2023 m. liepą, po kelis mėnesius trukusio intensyvaus remonto, tiltas vėl buvo užpultas, šį kartą karinio jūrų laivyno dronais. Naujausia ataka buvo įvykdyta po vandeniu. Ukrainos agentai, greičiausiai naudodamiesi dronu „Marička“, susprogdino sprogmenis, padėtus ant povandeninių tilto atramų. Tuomet dar daugiau savadarbių jūrinių dronų bandė pralaužti Rusijos gynybą, kad pasiektų patį tiltą. Jūrų mūšis truko beveik tris valandas, tačiau paaiškėjo, kad tiltas yra geriau apsaugotas nei Rusijos aerodromai. Kol kas jis lieka nepažeistas. SBU vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas teigė, kad tiltas dabar yra „kritinės būklės“ po to, kai povandeninis sprogimas „smarkiai apgadino“ jo atramą. „Dievas myli tris“, – sakė jis, – „o SBU visada viską mato iki galo ir niekada nepasikartoja“. Rusija neigė, kad padaryta didelė žala. Po atakos tiltas buvo greitai vėl atidarytas keleivių eismui. Dėmesio, Krymo tiltas sprogs: mokslininkas paaiškina, kaip ir kodėl konstrukcija gali neatlaikyti.12 mylių ilgio tiltas Putinui yra ir simbolinis, ir strateginis. Jo sparti statyba, kurios kaina siekė 3 mlrd. svarų sterlingų, įtvirtino Rusijos okupaciją Kryme 2018 m. Rusijos prezidentas asmeniškai dalyvavo jo atidaryme, vairuodamas „Kamaz“ sunkvežimį sunkvežimių vilkstinės priekyje. Tiltas buvo gyvybiškai svarbus Rusijos armijos tiekimo kelias per plataus masto invaziją į Ukrainą. Kremlius dėjo daug pastangų, kad jį apsaugotų, tačiau pasikartojantys Ukrainos smūgiai privertė Rusijos pajėgas perkelti tiekimo maršrutus per okupuotus Luhansko ir Donecko regionus. Nuo to laiko Krymas tapo Rusijos oro gynybos kapinėmis, kadangi iš fronto linijų buvo atitraukiama vis daugiau sistemų, siekiant apsaugoti brangų Putino tiltą. Štai kodėl Ukraina privalo ir toliau jį atakuoti. Kadangi Maskva yra priversta saugoti pusiasalį, tokios operacijos kaip „Voratinklis“ turi didesnę tikimybę būti sėkmingos Rusijos gilumoje. Juk Putinas ir toliau žudys Ukrainos civilius, kad ir ką darytų Kyjivas – ar smogtų Rusijos bombonešiams ir naftos perdirbimo gamykloms, ar nesmogtų. Rusijos pajėgoms įgaunant pagreitį fronto linijose, Ukrainos slaptosios tarnybos turi geriausią galimybę pakeisti šio karo eigą. Svetlana Morenets, „The Spectator“
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|