„Kaliningradas jungiamas su Arktimi.“ Naujas karinis koridorius. Visiems šokas

Neseniai agresorės Rusijos priimtas sprendimas netoli Suomijos sienos statyti naują karinę bazę rodo sąmoningą jos konfrontacijos su NATO eskalavimą, birželio 20 d. rašė Roberto Lansingo institutas.

Leidinyje pažymima, kad šis žingsnis, žengtas netrukus po to, kai Suomija įstojo į NATO, rodo Maskvos pozicijos Europos šiaurėje griežtėjimą. Bazė tarnauja ir kaip strateginis įspėjimas, ir kaip operacinė platforma Arkties ir Baltijos šalių karinių operacijų teatre.

Analitikai pažymi, kad Suomijos įstojimas į NATO 2023 m. balandžio mėn. padidino tiesioginės NATO ir Rusijos sienos ilgį 1340 km, o tai buvo strateginis šokas Maskvai. Rusija tada perspėjo apie „atsakomąsias priemones“.

Ekspertai įvardijo kelis taškus, kuriuose galima eskalacija su Rusijos Federacija. Tarp jų – Karelija ir Murmansko sritis. Karelija užtikrina Rusijos Šiaurės laivyno sustiprinimą Baltijos-Barenco-Arkties trikampyje. Tai padidina Rusijos galimybes daryti spaudimą Baltijos jūros ir Arkties prekybos keliams, teigiama leidinyje.

Leidinyje teigiama, kad naujoji bazė galėtų būti logistikos ir mobilizacijos centras operacijoms Arktyje arba Baltijos jūroje. Ji galėtų būti naudojama kaip ankstyvojo perspėjimo Vakarų šalių karių judėjimo atveju. Bazė taip pat galėtų paremti elektroninę karybą, kibernetines operacijas ir psichologines operacijas prieš Šiaurės Europos šalis.

Analitikai teigia, kad ši bazė yra daugiau nei karinis objektas – tai žinia NATO, Rusijos ambicijų Arktyje simbolis ir naujų karinių strategijų bandymų poligonas. Ataskaitoje teigiama, kad Maskvai tai suteikia tvirtą bastioną daryti įtaką Šiaurės šalių politikai, jūrų keliams ir aljanso sanglaudai.

Pažymima, kad iki Suomijos įstojimo į NATO, Aljanso šiaurės vakarinė siena buvo silpnai saugoma dėl abipusio neutralumo. Ši bazė ramią sieną paverčia strategine atrakcionų aikštele, suteikdama Rusijai galimybę stebėti pietų Suomiją ir NATO infrastruktūrą.

Bazė sujungs Kaliningradą su Arktimi, sukurdama karinį koridorių. Ji pagerins logistiką, ryšius ir vadovavimo stabilumą, taip pat paruoš Rusiją Arkties konfrontacijai dėl laivybos maršrutų ir išteklių.

Net ir be karo ši bazė suteikia Maskvai nuolatinį įtakos įrankį: instituto ataskaitoje teigiama, kad ji destabilizuoja visuomenės pasitikėjimą Suomija ir Šiaurės šalimis. Ji verčia NATO perskirstyti pajėgas į šiaurę, susilpnindama savo dėmesį kitur. Ji taip pat išbando NATO sanglaudą, jei įtampa pasienyje išauga.

„Bazė ne tik padidina ugnies galią – ji pakeičia visą Šiaurės Europos saugumo architektūrą. Ji transformuoja Rusijos šiaurės vakarų sieną iš gynybinės linijos į puolamąją spaudimo zoną, prideda daugiasluoksnius grėsmės vektorius ir verčia NATO bei Suomiją Arkties ir Baltijos šalių karinių operacijų teatrą vertinti kaip gyvą frontą“, – teigiama leidinyje.

Taip pat straipsnyje pažymima, kad nauja Rusijos karinė bazė netoli Suomijos sienos galėtų gerokai padidinti Rusijos galimybes grasinti ar pulti Baltijos šalis – Estiją, Latviją, Lietuvą – ne tiesiogiai iš Suomijos, o kaip platesnio šiaurinio užkariavimo dalį.