„Dabar. Visas pasaulis kraustosi iš proto. Branduoliniai ginklai Ukrainoje“

Ukraina turi galimybę atkurti savo branduolinį potencialą, tačiau dėl daugelio priežasčių to nepadarys. Šią nuomonę išsakė radiobiologė ir Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Branduolinio saugumo problemų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Jelena Pareniuk.

„Visas pasaulis dabar šiek tiek kraustosi iš proto, ir dabar visi susitarimai turi labiau „patariamąjį“ statusą, nors anksčiau jie buvo privalomi. Ukraina negali to sau leisti, tiksliau, nenori, todėl po Antrojo pasaulinio karo buvo šešios šalys, kurios turėjo branduolinius ginklus ir technologijas jiems sukurti, taip pat technologijas uranui sodrinti. O Ukraina, kaip SSRS dalis, buvo šių valstybių dalis, o pasirašę Budapešto memorandumą, mes nusiginklavome“, – pabrėžė ji komentare „Telegraf“.

Pasak jos, branduolinių ginklų kūrimas yra „civilizacinė riba“, todėl jei Ukraina nori išlaikyti savo partnerių geranoriškumą, ji neturėtų to daryti. Pažymima, kad Prancūzija turi branduolinius ginklus, o jos prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą kalbėjo apie jos pasirengimą dislokuoti „branduolinį skėtį“, kad apsaugotų Ukrainą.

Kalbėdama apie tai, ar Ukraina turi branduolinių technologijų specialistų, turinčių patirties iš Sovietų Sąjungos, ir ar jų žinios yra aktualios dabar, mokslininkė pažymėjo, kad Ukraina turėtų importuoti urano sodrinimo technologijas, jei kalbėtų apie branduolinių ginklų kūrimą.

„Yra 6–8 branduolinių ginklų gamybos etapai, ir visi jie yra sudėtingi. Iš šių dviejų etapų Ukraina turėtų importuoti urano sodrinimą ir branduolinių briketų formavimą. Anksčiau branduolinį kurą pirkome Rusijoje, dabar, laimei, Amerikos kompanija „Westinghouse“ turi 2 technologijas uranui sodrinti. Pirmoji yra didelės energijos centrifugos, ir tai yra labai brangu“, – aiškino ji.

Radiobiologė kalbėjo ir apie kitą technologiją – lazerius, kurie „pažadina“ skirtingo svorio atomus. Tačiau abu variantai reikalauja didelių investicijų. Be to, norint aprūpinti centrifugas energija, reikės arba pastatyti dar vieną atominę elektrinę, arba atjungti kokį nors regioną nuo elektros, pridūrė Pareniuk.

Be to, specialistė įvardijo dar vieną problemą: norint įrengti ir laikyti centrifugas, reikia pastatyti 80 metrų gylio bunkerius. Be to, nors Ukraina turi branduolinės fizikos specialistų, inžinierių ir tyrimų bazę, reikės naujų žinių, nes „šiuo metu dirbame su mažai sodrintu uranu (iki 4 %), o branduoliniai ginklai yra prisodrinti daugiau nei 70 %“, – teigiama straipsnyje.

„Tačiau yra ir gerų naujienų: turime savo urano telkinių ir mums nereikia jo ieškoti kažkur, pavyzdžiui, Izraelyje, galime jį patys iškasti. Tačiau bloga žinia ta, kad jis tiesiogine prasme nėra briketuose, ir jį gana sunku išgauti. Todėl Ukrainai reikia esminių tyrimų ir esminio institutų finansavimo, nes šalis niekada nežino, kada jai to prireiks“, – tęsė mokslininkė.

Pareniuk pridūrė, kad Ukrainai reikia „10 metų, kad atkurtų savo branduolinį potencialą, nes turėsime pradėti visą ciklą iš naujo“. Pasak jos, tai susiję ne tik su urano gavyba, bet ir su jaunų specialistų rengimu, įskaitant motyvaciją – įskaitant finansinę.