„Va, kur bus mūsų kita specialioji karinė operacija.“ Rusai džiaugiasi radę naują taikinį

Rusija visai netikėtai nusprendė susipykti su Azerbaidžanu. Rusijos teisėsauga ėmė terorizuoti Rusijoje gyvenančius azerbaidžaniečius, kaltindama juos kažkokiomis prieš ketvirtį amžiaus įvykdytomis žmogžudystėmis. Azerbaidžaniečiai masiškai sulaikomi ir mušami, du broliai rusų pareigūnų buvo sumušti mirtinai. Azerbaidžanas atsakė tuo pačiu – suėmė kelis rusų šnipus ir grupę rusų jaunuolių, kurie buvo apkaltinti narkotikų kontrabanda iš Irano. Azerbaidžaniečiai, aišku, juos sumušė.

Bet konfliktas prasidėjo kiek anksčiau. 2024 metų gruodžio 25 dieną Rusijos oro gynybos sistemos atakavo Azerbaidžano civilinį lėktuvą „Embraer 190“. Stipriai pažeistam, beveik nevaldomam orlaiviui buvo neleista tūpti Grozne, jis pasiųstas į Kazachstaną, tikintis, kad jis nukris Kaspijos jūroje, su savimi nusinešdamas ir siaubingos rusų klaidos įrodymus. Bet pilotų pastangų dėka tas lėktuvas sudužo sausumoje. Žuvo 38 žmonės, išgyveno – 29.

Putinas delsė, bet galiausiai atsiprašė. Būdamas bailys ir nevykėlis, jis, aišku, apkaltino Ukrainą. Tik tas apgailėtinas kaltinimas ir šio nusikaltimo vadinimas „tragišku incidentu“ Azerbaidžanui netiko – jau kitą dieną po to kreivo Putino atsiprašymo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareikalavo, kad Rusija atsiprašytų ne tik už tai, kad numušė lėktuvą, bet ir už tai, kad bandė tai nuslėpti. Rusija iš tikrųjų bandė nužudyti visus, tie 29 žmonės išgyveno nepaisant Rusijos pastangų. Alijevas reikalavo, kad Rusija prisiimtų visišką atsakomybę vietoje to, kad kaltintų Ukrainą, prieš kurią pati pradėjo karą. Jis taip pat reikalavo, kad kaltieji būtų surasti ir nubausti, o katastrofą išgyvenusieji ir žuvusiųjų artimieji gautų kompensacijas.

Kompensacijos, regis, buvo išmokėtos per draudimo bendroves. Tačiau Rusija visiškos atsakomybės kratėsi, iki šiol neigia, kad bandė nukreipti pažeistą lėktuvą į Kaspijos jūrą. Rusijos propaganda gavo nurodymą tą nusikaltimą ignoruoti, bet jei kokia žinutė ir pasirodydavo, kaltininke būdavo įvardinama Ukraina, nuo kurios dronų bandė gintis rusų oro gynybos sistemos. Su laiku pradėtas kaltinti ir Azerbaidžanas, kuris, rusų akimis, tapo nedraugiškas ir negali pamiršti tos nedidelės klaidos.

Azerbaidžanas, gerai nuo sovietų laikų pažįstantis Rusiją, žinojo, kad Rusija atsakomybės neprisiims. Tačiau ir jie negalėjo tikėtis, kad rusai pereis į puolimą – Rusija pradėjo blokuoti Azerbaidžano žiniasklaidą, kaltinti Alijevą dėl pablogėjusių santykių ir nedraugiško tono kalbant apie rusų nužudytus žmones. Nedaug trūko, kad Rusija paprašytų Azerbaidžano sumokėti už raketą, kuria buvo numuštas jų lėktuvas.

Tada Alijevas atsisakė dalyvauti Pergalės Dienos minėjime Maskvoje. Tada Rusija pradėjo atakuoti azerbaidžaniečių diasporą, bandydama kumščiais įtiktinti azerbaidžaniečius vėl mylėti Rusiją ir pamiršti tą lėktuvą. Tada Azerbaidžanas atsakė tuo pačiu.

Ir šiuo metu rusai labai džiaugiasi, nes pagaliau rado naują taikinį. „Kita specialioji karinė operacija gali prasidėti kur nors Pietų Kaukaze“, džiūgauja rusų socialiniai tinklai. „Nedraugišką Azerbaidžaną galima ištaisyti kaip Ukrainą“, spirga rusai. Rusijos ekspansionistiniai karai yra reguliarūs, vyksta kas 6-8 metus. Jei karas Ukrainoje baigtųsi, Rusijai greitai reikėtų naujo taikinio. Azerbaidžanas tam puikiai tinka. Tai – viena iš pirmųjų Sovietų Sąjungos valstybių, todėl rusų galvose tai yra jų „įtakos sfera“. Arba „gyvenamoji erdvė“, kaip šį dalyką vadino Hitleris. Be to, Azerbaidžanas nepriklauso NATO. Galiausiai, šalia yra ir Sakartvelas, kurį Rusija jau yra pradėjusi okupuoti, todėl plataus fronto galimybės čia yra gana geros.

Propaganda irgi pradėjo pasiruošimą karui su Azerbaidžanu. Pretekstas visada tas pats – Azerbaidžanas kaltinamas rusakalbių spaudimu. Vienas iš pagrindinių rusų propagandistų Vladimiras Solovjovas teigia, kad Azerbaidžanas rusų mokyklas panaikins artimiausiu metu. Tai, kad Rusija numušė azerbaidžaniečių lėktuvą, nerado kaltųjų (išskyrus Ukrainą) ir muša azerbaidžaniečių diasporą, jiems nėra faktorius. Rusakalbių teisių gynimas ginklu, griaunant ir tų pačių rusakalbių namus, Rusijai yra visiškai normali priežastis pradėti karą.

Tačiau reikia suprasti, kad Rusijai tiesiog reikia karo. Kiekvienoje Putino kadencijoje  (įskaitant Medvedevo kadenciją, kai Putinas vadino save premjeru) turi būti bent vienas ekspansionistinis karas. Kitaip karą mylinti tauta gali pradėti keistis ir modernėti. Jie tiesiog ieško, kur galėtų kariauti kitą kartą.