Slaptas JAV ginklas už 2 mlrd. – atskleistas tikrasis B-2 bombonešio pragaras (Video)

Valanda B-2 „Spirit“ bombonešio, kuris atakavo taikinius Irane, skrydžio ore kainuoja 65 000 JAV dolerių. Pats aparatas reikalauja didelių priežiūros išlaidų, tačiau tikimasi, kad du pilotai, besiruošiantys užimti savo vietas prie jo valdymo pulto, įdės pakankamai fizinių pastangų. Prieš išvykdama į misiją, įgula turi skirti laiko ne tik misijos planų studijavimui, bet ir išsamiai išmokti mitybos, miego ir psichinio atsparumo paslaptis.

B-2 „Spirit stealth“ bombonešis yra 2 mlrd. JAV dolerių vertės skraidantis orlaivis, pagamintas „Northrop Grumman“. Tai žmogiškosios inžinerijos viršūnė, kalbant apie karinius orlaivius ir ne tik. B-2 gali skristi beveik dvi dienas iš eilės vienos misijos metu.

Štai kodėl B-2 reikalinga dviejų asmenų įgula, kad pasiektų fizinės ištvermės aukštumas. Pilotai privalo suprasti savo kūną ir sužinoti, kaip mityba ir virškinimas veikia budrumą tarpžemyninių skrydžių metu.

„Mes atliekame miego tyrimus, iš tikrųjų dalyvaujame mitybos mokymuose, kad išmokytume kiekvieną iš mūsų: pirmiausia, kas mus pažadina, o tada, kas padeda mums užmigti“, – „Reuters“ sakė atsargos generolas leitenantas Steve'as Bashamas, kuris devynerius metus pilotavo B-2 ir 2024 m. išėjo į pensiją kaip JAV Europos vadovybės vado pavaduotojas.

Pilotai yra apmokyti suprasti, kaip maistas sulėtina arba pagreitina virškinimą – tai yra labai svarbu lėktuve su vienu cheminiu tualetu. S. Bashamo mėgstamiausias patiekalas: kalakutienos sumuštiniai ant kvietinės duonos be sūrio. „Kiek beskoniai“, – sakė jis.

Turėdamas 60 m ilgio sparnus ir nepastebimą profilį, B-2 gali nuskristi 6000 jūrmylių be degalų papildymo, tačiau daugumai misijų vis tiek reikia daugkartinio degalų papildymo skrydžio metu. Procesas tampa vis sunkesnis, pilotams labiau pavargus.

Degalų papildymas atliekamas aklai. Pilotai nemato strėlės, kylančios iš skraidančio tankerio, pilno degalų, pritvirtinto prie B-2 beveik 5 m už jų galvų. Jie remiasi vizualiniais tankerio šviesų signalais ir įsimintais atskaitos taškais. Naktį, ypač skrendant be mėnulio šviesos, misija tampa tuo, ką S. Bashamas pavadino „nebūdingu pavojumi“.

„Jūs pumpuojate adrenaliną dar prieš pasiekdami teritoriją. Tada atsipalaiduojate, bandote šiek tiek pailsėti, o paskutinis degalų papildymas vis dar laukia jūsų“, – aiškino S. Bashamas.

Įdomu tai, kad B-2 kabinoje už pilotų sėdynių yra nedidelė erdvė, kurioje jie gali atsigulti. Tarp valgymų kai kurie kramto saulėgrąžų sėklas, kad negalvotų apie alkį prieš – pavadinkime tai – pagrindinį patiekalą.

B-2 bombonešio degalų papildymą ir valdymą palengvina „fly-by-wire“ sistema, karinėje aviacijoje įdiegta 1989 m. Dėl šios priežasties lėktuvai gali patys koreguotis skrydžio metu, naudodamiesi į kompiuterį perduodamais duomenimis, ir taip sumažinti piloto darbą, užtikrindami didesnį patikimumą nei naudojant mechanines valdymo sistemas. Degalų papildymas ore yra šiek tiek lengvesnis, tačiau vis tiek reikalauja visiško susikaupimo, sakė S. Bashamas.

B-2 „fly-by-wire“ sistema, kuri remiasi tik kompiuterio įvestimi, nuo jos debiuto prieš 36 metus vystėsi. Ankstyvoji programinė įranga atsiliko nuo pilotų komandų, todėl degalų papildymas buvo sudėtingas, sakė S. Bashamas.

1999 m. operacijos „Allied Force“ metu B-2 per 31 valandos trukmės skrydį iš Misūrio į Kosovą ir atgal pataikė į 33 procentus savo taikinių, teigia JAV oro pajėgos. Irake lėktuvas per 49 skrydžius numetė daugiau nei 680 tonų bombų.

Sudėtingos B-2 misijos, kaip jis sakė, negali būti įvykdytos „be didžiulio, didžiulio skaičiaus planuotojų visame pasaulyje ir prižiūrėtojų, kurie užtikrina, kad lėktuvas visada būtų tvarkoje“.

JAV oro pajėgos planuoja per ateinančius kelis dešimtmečius pakeisti B-2 ir B-1 naujausiais B-21 „Raider“ bombonešiais.