„…rytoj Rusija gali nustoti egzistuoti.“ Jis kažką žino

„Alijevas supranta, kad rytoj Rusija gali nustoti egzistuoti“.

Įtampa tarp Baku ir Maskvos tęsiasi jau kelis mėnesius. Birželio 27 d. Jekaterinburge įvyko masiniai azerbaidžaniečių sulaikymai, dėl saugumo pajėgų savivalės buvo nužudyti du broliai, Ziyaddinas ir Huseinas Safarovai. Po to įvyko precedento neturintis Rusijos ir Azerbaidžano santykių pablogėjimas.

Kodėl Kremlius nusprendė būtent dabar demonstratyviai pažeminti azerbaidžaniečių diasporą? Kas slypi už šių žingsnių? „Charter97.org“ apie tai kalbėjosi su buvusiu politiniu kaliniu ir Taikos ir demokratijos instituto Konfliktų ir migracijos studijų katedros vedėju Arifu Junusovu:

— Rusijoje saugumo pajėgų išpuoliai, pogromai ir žiaurumai yra įprasta praktika. Būta žmogžudysčių ir kankinimų. Todėl stebina ne tai, kas įvyko, tarkime, Jekaterinburge. Stebina tai, kad Azerbaidžano valdžia į tai sureagavo.

Pavyzdžiui, anksčiau iš karto iškilo klausimas: kodėl Ilhamas Alijevas nesiėmė atsakomųjų veiksmų? Azerbaidžaniečio gyvenimas Rusijoje toks pat kaip ir visų migrantų. Ir visa tai todėl, kad čia svarbiausia yra geopolitika. Nuo kovo mėnesio situacija pradėjo keistis. Regione prasidėjo derybos, kurios vis dar tęsiasi – tarp Azerbaidžano, Armėnijos ir Turkijos. Turkija vaidina pagrindinį vaidmenį. Neseniai Stambule susitiko Nikolas Pašinianas ir Ilhamas Alijevas, kur aptarė šalių suartėjimą.

Abi pusės – Azerbaidžanas ir Armėnija – jau paskelbė, kad darbas prie taikos sutarties teksto baigtas. Dokumentas parengtas, tereikia jį pasirašyti. Azerbaidžanas delsė, nes už jo nugaros stovėjo Rusija, kuri kategoriškai priešinasi taikos sudarymui. Ką reiškia toks susitarimas? Tai reiškia, kad automatiškai užmezgami geri santykiai tarp Armėnijos ir Turkijos. Pasirodys, kad Armėnija palaiko puikius santykius su Turkija, Iranu, Azerbaidžanu ir Gruzija.

Tai kodėl tada reikalinga Rusijos karinė bazė? Šiuo metu Pietų Kaukaze ji yra tik vienoje šalyje – Armėnijoje. Jos buvimas leidžia Rusijai daryti nuolatinį spaudimą ir rengti perversmus. Pašinianas jau seniai kėlė klausimą dėl Rusijos pasieniečių išvedimo iš Armėnijos sienų su Iranu ir Turkija. Ir jis tai pasiekė – pasieniečiai buvo išvesti ir iš Jerevano oro uosto.

Tada iškilo karinės bazės klausimas. O bazė reiškia ir santykius su Turkija, ir su Azerbaidžanu. Azerbaidžano ir Armėnijos taikos sutartis radikaliai pakeičia geopolitinę situaciją – ir, žinoma, tai neatitinka Rusijos interesų. Todėl buvo duotas leidimas.

Rusija dabar nepradės atviro karo su Azerbaidžanu – tai bus antras frontas, ji įstrigusi Ukrainoje. Be to, Baku pasikliauja Turkijos parama. Prieš porą metų galbūt Maskva galėjo imtis veiksmų. Dabar – ne. Rusija taip susilpnėjo, kad net Tadžikistanas ir Uzbekistanas siunčia jai protesto notas dėl savo piliečių persekiojimo.

Nauja šioje situacijoje yra tai, kad Azerbaidžanas perėjo į atvirą konfliktą. Jei atidžiau įsižiūrėsite: veidrodinis demonstratyvumo atspindys. Problema ne ta, kas įvyko Jekaterinburge – kažkas panašaus jau nutiko Azerbaidžano ir Rusijos istorijoje. Scenarijus pasikartojo: jie davė įsakymą, iškėlė senas bylas, suėmė pirmus pasitaikiusius žmones. OMON įsiveržė, kelias valandas kankino, du mirtinai sumušė. Trys dabar gydomi intensyviosios terapijos skyriuje Rusijoje, jie tarp gyvybės ir mirties. Tai buvo demonstracinis veiksmas – bauginimas. Žinutė Alijevui: „Žiūrėk, mes pradedame. Rytoj mūsų propagandistai ims vartyti „Azerbaidžano mafijos“, Rusijos žmonių pykčio, temą.“ Praėjusiais metais Alijevas to nepadarė. Interviu Dmitrijui Kiseliovui jis sakė: „Mes su Putinu esame vienoje valtyje.“ Tada jis tylėjo. Tačiau dabar Alijevas nori išlipti iš šios valties. Dabar yra Jungtinės Valstijos. Vyksta užkulisinės derybos. Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sustojo Baku pakeliui po susitikimo su Putinu. Oficialiai – „pasipildyti degalų“. Iš tikrųjų kalbėjosi su Alijevu 4 valandas. Apie ką? Akivaizdu, kad ne apie orus. Apie Turkiją, Izraelį, Iraną, Rusiją ir jos vaidmenį Kaukaze. Tada prasidėjo aktyvūs veiksmai. Prisijungė Turkija. Vyksta Rusijos išstūmimo iš Pietų Kaukazo procesas.

Rusijai liko tik vienas ginklas – diaspora. Vienintelis jos koziris – organizuoti kelių dešimčių tūkstančių žmonių deportaciją, destabilizuoti padėtį Azerbaidžano viduje. Po to Alijevas gali atsisakyti pasirašyti taikos sutartį. Tai tikroji priežastis.

– Alijevas ėmėsi kovos su Rusijos propagandistais Azerbaidžane. Kiek giliai įsiskverbė Maskvos įtaka?

— Pirma, Maskvos įtaka prasideda nuo paties Alijevo ir jo šeimos. Baku vyriausybė yra prorusiška. Tai, ką matome dabar, yra šou, demonstraciniai veiksmai.

Tas pats – vadinamųjų „nusikalstamų elementų“ suėmimas: 10 ar jau 13 žmonių. Jie sulaikė iš Rusijos pabėgusius IT specialistus. Jų turime mažiau nei Armėnijoje ar Gruzijoje, bet jie egzistuoja. Todėl jie buvo suimti ir demonstratyviai sumušti. Tai veidrodinis atsakas: „Jūs mūsų – mes jūsų.“ Tik be kankinimų ir žudynių. Tai demonstracinis atsakas. Alijevas parodo: „Aš jūsų nebijau.“

— Kaip gali vystytis konfliktas tarp Alijevo ir Putino?

— Svarbiausias dalykas: Alijevas ir Putinas abu yra diktatoriai, sėdintys vienoje valtyje. Tačiau Alijevui būtų naudingiau sėdėti valtyje su Trumpu. Kol kas jis nenori atviro konflikto. Azerbaidžanas stengėsi atsargiai atsiriboti nuo Maskvos. Tačiau Kremlius apie viską sužinojo iš anksto, ir prasidėjo triukšmas. Dabar isterija bus kurstoma kelias dienas – tiek Rusijoje, tiek Azerbaidžane.

Azerbaidžane nė vienas parlamento narys, nė viena žiniasklaidos priemonė neveikia be įsakymo iš viršaus. Ir staiga valstybinė televizija, kuri bijo net kablelį padėti be leidimo, lygina Putiną su Stalinu. Viskas buvo iš anksto parašyta. Vienas iš parlamento narių pasakė, kad Azerbaidžanui reikia diversifikuoti savo užsienio politiką. Anksčiau Baku to nesakė. Tai buvo armėnų retorika: jie sako, kad jiems reikia gerų santykių ne tik su Rusija, bet ir su Vakarais. Tai suerzino Kremlių. Gruzijoje jie taip pat sakė: „Mes nenorime ginčytis su Rusija, bet turime plėtoti ryšius su Vakarais.“ Anksčiau Azerbaidžane to nebuvo – Rusija buvo pagrindinė sąjungininkė.

Tačiau dabar Azerbaidžanas supranta: pasaulis keičiasi. Yra Trumpas. Rytoj Rusija gali nustoti egzistuoti. Todėl geriausia strategija yra diversifikacija, atsiribojimas. Kad „X valandą“ būtų normalūs santykiai su Vakarais. Dabar reikia išspręsti dabartinę problemą. Alijevas laukia Putino skambučio – konkrečiai iš jo. Azerbaidžanas jaučia Rusijos silpnumą. Kai lėktuvas buvo numuštas, Alijevas pareikalavo, kad Putinas paskambintų ir atsiprašytų. Maskva ilgai nenorėjo to daryti, vyko derybos. Dabar tas pats: Alijevui reikia, kad Putinas atsiprašytų, pažadėtų tyrimą ir kaltųjų nubaudimą. Tada įtampa atslūgs. Greičiausiai tai įvyks po poros dienų. Natūralu, kad visi Azerbaidžane esantys rusai bus paleisti. Paaiškės, kad sumušti „organizuoto nusikalstamumo grupuotės nariai“ iš tikrųjų yra paprasti IT specialistai. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip klostysis reikalai tarp Putino ir Trumpo. Tai didelė geopolitika. Atvira konfrontacija nėra naudinga nei Baku, nei Maskvai. Rusija naudojasi Azerbaidžanu, kad apeitų sankcijas. Nafta, dujos – ir Azerbaidžanas iš to uždirba pinigus.