Poliarinis susidūrimas! Rusija per žingsnį nuo karo prieš NATO šalį. Tą patį darė ir prieš invaziją į Ukrainą

Poliarinis susidūrimas! Rusija per žingsnį nuo karo prieš NATO šalį. 

Putino teritorinės pretenzijos nukrypo į Norvegiją. Tie patys šūkiai kaip ir prieš invaziją į Ukrainą.

Norvegija ruošiasi naujam geopolitinio susidūrimo frontui ir telkia pajėgas ginti nuo Rusijos savo Svalbardo salyną Arkties jūroje su didžiausia sala Špicbergenu ir šiauriausiu pasaulio miestu Longjyrbienu.

NATO perspėja, kad Norvegijos salynas tampa vis agresyvesnių Rusijos veiksmų taikiniu. Kremlius atvirai abejoja Norvegijos pretenzijomis į šias salas ir įtraukė Svalbardą į savo Arkties išteklių kontrolės strategiją.

Barencburge – vietinėje gyvenvietėje, valdomoje Rusijos, – reguliariai rengiami provokuojantys žygiai su raudonomis vėliavomis ir agresyviais, nacionalistiniais šūkiais. 2022 m. įvyko paslaptingas povandeninio kabelio, jungiančio salyną su Norvegija, nutraukimas. Oslo valdžia atvirai skelbia, kad tai buvo Rusijos sabotažas.

Kremliaus pareigūnai savo retorikoje vis dažniau lygina Svalbardą su... Ukraina! Tuo pačiu metu Maskva kaltina Norvegiją „regiono militarizavimu“, o tai neva kelia grėsmę saugumui. Jau seniai žinoma, kad Rusija visada įsiveržia į kaimynines šalis „tik savigynai“, o kartais – kaip į Lenkiją 1939 m. ir dabar Ukrainą – ir „dėl savo piliečių gerovės“.

Tuo tarpu netoliese, Kolos pusiasalyje, dislokuotas Rusijos branduolinis Šiaurės laivynas. Tačiau kol kas Kremliaus veiksmai dėl Svalbardo yra politiškai hibridiniai. Pavyzdžiui, Rusija pasiūlė ten įkurti „tarptautinį mokslo centrą“, globojamą BRICS šalių, o tai praktiškai reikštų Rusijos dominavimą.

Kinija ateina į pagalbą Kremliui. Nors formaliai ji nėra Arkties valstybė, ji ten turi savo tyrimų stotį, o jos piliečiai bandė pirkti nekilnojamąjį turtą salose, tačiau Norvegijos valdžia tam sutrukdė.

„Mūsų rytinė kaimynė tapo pavojingesnė“, – pripažįsta Norvegijos valdžia, stiprindama savo gynybą Arkties regione.

Tikimasi, kad Norvegijos karinis biudžetas nuo 2025 iki 2036 m. padidės iki 60 mlrd. dolerių, kurio didelė dalis bus skirta stebėjimo ir žvalgybos sistemoms Arktyje.