Baltijos šalys pasimokė iš karo Ukrainoje. Dabar jos žino

Remiantis „Business Insider“, Baltijos šalys, bijodamos Rusijos agresijos, investuoja į amerikietiškas HIMARS sistemas, kurios gerai veikia Ukrainoje. Estija, Latvija ir Lietuva kartu užsakė šias pažangias raketų sistemas, siekdamos sustiprinti savo gynybos pajėgumus.

Balandžio mėnesį Estija gavo šešias tokias sistemas. Lietuva planuoja įsigyti aštuonias (pirmieji pristatymai – vėliau šiais metais), o Latvija taps naudotoja iki 2027 m.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pabrėžia, kad gebėjimas atlikti tolimus smūgius yra labai svarbus.

„Mes jau turime galimybę smogti dideliais atstumais“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į HIMARS, kaip atgrasymo nuo Rusijos, svarbą.

Patirtis iš Ukrainos

Karas Ukrainoje parodė HIMARS sistemų svarbą. Ukrainos kariuomenė jas efektyviai panaudojo strateginiams taikiniams atakuoti, pabrėždama jų potencialą konflikte su Rusija.

„Lockheed Martin“ gaminamos HIMARS sistemos gali naudoti 227 mm GMLRS raketas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 80 km (arba iki 150 km modifikuotame ER variante), ir ATACMS (Army Tactical Missile System), kurios gali atakuoti taikinius iš daugiau nei 300 km atstumo. Tai daro jas itin universalias kovinėse operacijose. Tai ypač aktualu dėl to, kad paleidimo įrenginiai sumontuoti ant ratinės platformos, užtikrinant didelį mobilumą (įgula gali pagreitinti sistemą iki 95 km/val.).

Baltijos šalys, stebėdamos situaciją Ukrainoje, pripažįsta modernių gynybos sistemų poreikį. HIMARS yra pagrindinis jų strategijos elementas, užtikrinantis gebėjimą greitai reaguoti į galimas grėsmes. Kitos NATO šalys taip pat siekia įsigyti tą patį ginklą, įskaitant Lenkiją, kuri jau gavo visą 2019 m. užsakytą paleidimo įrenginių komplektą ir yra suinteresuota užsisakyti daugiau.

„Ukrainos tolimojo smūgio kampanija daugiausia rėmėsi savadarbiais dronais ir priešlaivinėmis raketomis, modifikuotomis antžeminėms atakoms. HIMARS taip pat gerai pasitarnavo Ukrainai, tačiau jos potencialas yra daug didesnis. Kare su Rusija NATO sąjungininkėms nereikės kovoti surištomis rankomis už nugaros, kaip dažnai būna Ukrainoje, ir jos galės naudoti šiuos ginklus pagal paskirtį“, – rašo „Business Insider“.