Tiesiai „Lietuvai po nosimi“. Kaliningrade grandiozinės statybos. „Kad užimtų pakrantes“

Tiesiai Lietuvai po nosimi. Kaliningrade grandiozinės statybos. Kaliningrado srityje įsikūrusi „Jantar“ laivų statykla surengė dar vieno desantinio laivo  (projektas – 11711), kilio klojimo ceremoniją. Ši naujausia ceremonija šiame objekte rodo, kad nepaisant sankcijų, Rusijos laivų statybos pramonė toliau dirba. Svarbu tai, kad darbai vyksta labai arti Lietuvos sienos.

Ceremonijoje dalyvavo laivų statyklos, federalinės ir regioninės valdžios institucijų, Gynybos ministerijos ir karinių jūrų pajėgų atstovai. Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado pavaduotojas admirolas Vladimiras Vorobjovas, lydimas karinio orkestro, pritvirtino kilio plokštę prie būsimo laivo sekcijos.

Tai kitas projekto 11711 laivas, statomas „Jantar“ laivų statykloje. Jis pavadintas generolo leitenanto Sergejaus Ivanovičiaus Kabanovo, Antrojo pasaulinio karo vado, dalyvavusio operacijose prieš Vokietiją ir Japoniją, vardu. Primename, kad gegužę buvo nuleistas į vandenį jo brolis – būsimasis „Vladimiras Andrejevas“.

Pagal projektą, šios serijos laivas yra 120 metrų ilgio, o jo maksimali vandentalpa – iki 6000 tonų (vėlesnių šios serijos laivų vandentalpa turėtų siekti iki 9000 tonų). Jame bus 100 karininkų ir jūreivių įgula. Jis pasieks iki 18 mazgų greitį, o jo nuotolis – 3200 jūrmylių. Jį varys du „Kolomna 10D49“ dyzeliniai varikliai, kurių kiekvieno galia – 3825 kW.

Ginkluotę sudaro jūrinė patranka AK-630M-2, dvi 30 mm taškinės gynybos artilerijos sistemos AK-630 ir du 14,5 mm KPV sunkieji kulkosvaidžiai.

Kadangi šie laivai pirmiausia skirti karinei įrangai gabenti, jie pagal nutylėjimą gali gabenti 1500 tonų krovinio ekvivalentą, t. y. 13 tankų arba iki 40 šarvuočių (pvz., BTR-80) ir 300–380 karių. Planuojama, kad būsimi šios serijos laivai, įskaitant „Sergejų Kabanovą“, turės iki dvigubai didesnę talpą. Be sausumos pajėgų, laivas taip pat gali gabenti oro dalinius. Jame yra du angarai, skirti iš viso keturiems „Ka-27“ (priešpovandeninių laivų) arba „Ka-29“ sraigtasparniams.

Iš viso planuojama pastatyti 11 šios serijos laivų, kurie visi statomi „Jantar“ laivų statykloje Kaliningrade. Trys iš jų jau eksploatuojami ir tarnauja Šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivynuose. Svarbu tai, kad šiuo metu nežinoma, kuriame iš šių laivynų bus „Sergejus Kabanovas“. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, iš pradžių jis turėjo būti Juodosios jūros laivyno dalis. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kuri tęsiasi nuo 2022 m. vasario mėn., šiuo metu tai neįmanoma, atsižvelgiant į Turkijos blokadą Bosforo sąsiauryje, kuri neleidžia plaukti tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariniams jūrų laivynams.

Desantiniai laivai yra gyvybiškai svarbi jūrų pajėgų grupių grandis dėl savo gebėjimo gabenti tiek karinę įrangą, tiek atsargas. Konflikto atveju jie gali efektyviai dislokuoti sausumos ir oro pajėgas, kad užimtų pakrantes, nesvarbu, ar jos pasiruošusios ar ne (t. y. su pakrantės infrastruktūra, ar ne). 

NATO šalims nerimą gali kelti tai, kad nepaisant įvestų sankcijų, Rusija toliau stato šiuos laivus vos už kelių valandų kelio automobiliu nuo NATO sienos. Tikimasi, kad bent du iš 11711 projekto laivų galėtų prisijungti prie Baltijos laivyno, taip ženkliai sustiprindami jo pajėgumus. Nors Rusijos karinis jūrų laivynas susiduria su didelėmis problemomis, kurias simbolizuoja ilgalaikis ir greičiausiai galiausiai nutrūkęs vienintelio jo lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“ kapitalinis remontas, jis vis dar turi tam tikrą potencialą, kuris vis dar yra reikšmingas veiksnys, atsižvelgiant į Baltijos šalių laivynų pajėgumus.