Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Prancūzijos valdžia paskelbė naują Nacionalinės strateginės apžvalgos versiją – svarbiausią šalies saugumo ir gynybos dokumentą. Naujausiame leidinyje daug dėmesio skiriama Rusijos Federacijos keliamai grėsmei. Svarbų vaidmenį atlieka ir Lenkija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dokumentas buvo paskelbtas liepos 14 d., per Prancūzijos nacionalinę šventę. Jis buvo atnaujintas po trejų metų; paskutinis toks dokumentas buvo išleistas 2022 m., praėjus keliems mėnesiams po Rusijos plataus masto agresijos Ukrainoje pradžios. Dokumento pagrindinis akcentas – šalies operacinė strategija iki 2030 m. Analizėje išdėstyti 11 strateginių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki dešimtmečio pabaigos, užtikrinant nacionalinę nepriklausomybę ir suverenitetą. Dokumente, be kita ko, aptariami suverenios branduolinės atgrasymo priemonės palaikymas, tautos moralinis atgimimas, karui pasirengusi ekonomika ir tarptautinių partnerysčių stiprinimas. Vienas iš pagrindinių Nacionalinės strateginės apžvalgos elementų yra tarptautinis bendradarbiavimas. Dokumente Lenkija įvardijama kaip pagrindinė Europos saugumo politikos partnerė. Be Lenkijos, taip pat minimos Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Analizėje Varšuva vertinama kaip svarbi šalis Rusijos Federacijos keliamos grėsmės požiūriu. Lenkija taip pat įvardijama kaip aktyvi sąjungininkė, „formuojanti Vakarų atsaką į grėsmes“. Dokumente pabrėžiamas tolesnio suartėjimo poreikis, įskaitant bendras karines pratybas ir ginklų pramonės bendradarbiavimą. Svarbi Nacionalinės strateginės apžvalgos dalis yra Rusijos įvardijimas kaip pagrindinės grėsmės Europai. Palyginti su ankstesniu dokumentu, pastebimas pastebimas tono pokytis Maskvos veiksmų atžvilgiu. Analitikai nurodo, kad Kremlius šiuo metu vykdo keletą įvairaus karinio pobūdžio operacijų, įskaitant plataus masto agresiją prieš Ukrainą, hibridines operacijas, kibernetines atakas ir dezinformaciją. Pasak autorių, Kremlius per ateinančius metus (iki 2030 m.) galės atkurti savo potencialą tiek, kad galės pradėti dar vieną invaziją, kuri gali būti nukreipta į vieną iš NATO šalių Europoje. Be Rusijos, Kinija taip pat minima kaip grėsmių šaltinis. Šiuo atveju teigiama, kad ji vykdo veiklą, kenkiančią Vakarų sanglaudai. Apžvalgoje taip pat įspėjama apie Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|