Įspėjimas Putinui: Trumpas atsiųs Ukrainai ginklų, kokių dar niekada nebuvo matę

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą keitė savo poziciją Ukrainos klausimu, atsižvelgdamas į politinį kontekstą, poreikius ir politinius susitarimus. Šį kartą jis užpyko ant Rusijos vadovo Vladimiro Putino, todėl ginklų tiekimas į Kyjivą bus atnaujintas. JAV galėtų aprūpinti ukrainiečius ginklais, galinčiais smogti taikiniams giliai Rusijoje.

Įspėjimas Putinui: Trumpas atsiųs Ukrainai ginklų, kokių dar niekada nebuvo 

Iki šiol Trumpas teigė nenorintis perduoti ginklų Ukrainai, kad išvengtų konflikto eskalavimo. Dabar jis vėl užpyko ant Rusijos prezidento ir nusprendė atnaujinti tiekimą į Ukrainą.

Tačiau JAV prezidentas neketina finansuoti šios iniciatyvos iš Amerikos mokesčių mokėtojų pinigų. Operacijos išlaidas padengs NATO sąjungininkės, pirmiausia Europos Sąjungos šalys. NATO taip pat koordinuos tiekimą ir tvarkys visus logistinius klausimus. Tai nestebina, nes Trumpas nuo pat savo kadencijos pradžios Baltuosiuose rūmuose užsienio politiką laikė verslo derybų pratęsimu.

Pokytis, šį kartą matomas, yra galimybė perduoti Ukrainai puolamuosius ginklus, nuo ko Vašingtonas anksčiau susilaikė. Remiantis neoficialiais pranešimais iš Trumpo aplinkos, prezidentas, kaip pranešama, paklausė karo patarėjų, ar Ukraina galėtų smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui, leisdamas suprasti, kad jis svarsto galimybę perduoti tolimojo nuotolio technologijas Kyjivui.

Iki šiol jie buvo laikomi strateginiais ir skirti tik NATO narėms. Šiame kontekste „strateginio smūgio“ apibrėžimas tampa labai svarbus. Tai nereiškia simbolinio išpuolio Briansko ar Kursko pakraščiuose, tai realios grėsmės pagrindiniams vadovavimo, logistikos ir ginklų gamybos centrams Rusijos gilumoje.

Grėsmė Maskvai

Su dabartine techninės įrangos konfigūracija Ukraina turi ribotus tolimojo nuotolio pajėgumus. Tai daugiausia modernizuoti vietinės gamybos dronai, kelių tipų sparnuotosios raketos iš JK ir Prancūzijos, o pastaruoju metu – ir senesnės ATACMS žemė-žemė raketų versijos. Jei Trumpas nuspręstų perkelti naujesnius, patobulintus ATACMS ER variantus, tai taip pat gerokai padidintų jų efektyvaus veikimo nuotolio ribas, nors to vis tiek nepakaktų, kad sukeltų grėsmę Maskvai.

Jei Trumpas nuspręstų perduoti daugiau versijų, tokių kaip M48 arba M57, kurios neša prasiskverbiančią WDU-18/B sprogstamosios skeveldros galvutę, kurios veikimo nuotolis siekia 300 km, tai galėtų sudaryti sąlygas tiksliai atakuoti aerodromus, degalų sandėlius ir vadavietes už fronto.

Ukraina taip pat galėtų gauti sparnuotąsias raketas BGM-109 „Tomahawk“, kurių veikimo nuotolis viršija 1600 km. Jos keltų realią grėsmę taikiniams Maskvoje ir Sankt Peterburge. Šių ginklų perdavimas Ukrainai smarkiai padidintų jos galimybes atakuoti taikinius toli už fronto ribų. „Tomahawk“ gali gabenti tiek sprogstamąsias, tiek skvarbiąsias galvutes slėptuvėms naikinti.

Parama frontui

Amerikiečiai pirmiausia galėtų perduoti daugiau ATACMS raketų partijų, kurios jau seniai naudojamos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Tai taktinė raketų sistema, kurios veikimo nuotolis siekia iki 300 kilometrų, naudojama M142 HIMARS ir M270 MLRS paleidimo įrenginiuose.

Šios sistemos ne kartą pademonstravo savo gebėjimą „pakeisti situaciją“, ir jų dėka Ukrainai 2023 m. pavyko paralyžiuoti Rusijos logistiką. Pakartotinis pasirodymas būtų sveikintinas dabar, atsižvelgiant į nuolatinius Ukrainos kariuomenės iššūkius Donbase.

Taip pat naudingas sprendimas būtų platesnis GLSDB šaudmenų diegimas Ukrainos operacijų teatre. Ši sistema buvo sukurta integruojant 227 mm raketinį variklį, naudojamą HIMARS ir MLRS sistemose, su valdoma bomba GBU-39. Tai pigesnis sprendimas nei ATACMS raketos ir leidžia tiksliai sunaikinti didelės vertės taikinius, tokius kaip vadavietės, sandėliai ir žvalgybos sistemų komponentai. Nors šis ginklas jau buvo ribotai naudojamas kovinėse operacijose, dabar galimi reguliarūs pristatymai.

Tarp ginklų, kurie galėtų ženkliai sustiprinti Ukrainos puolimo pajėgumus, yra JASSM sklandomosios bombos, tiek bazinės, tiek ER versijos. Šiuos ginklus gali nešti daugiafunkciai koviniai lėktuvai F-16, kuriuos Ukraina gavo Europos šalių paramos dėka. Šio tipo šaudmenų įdiegimas leistų Ukrainos oro pajėgoms efektyviai remti sausumos operacijas reikliausiuose fronto sektoriuose.

Pagrindinis ER versijos privalumas yra gebėjimas atakuoti taikinius, esančius dideliais atstumais nuo paleidimo vietos. Jos veikimo nuotolis viršija 900 km, todėl galima atakuoti taikinius giliai už fronto linijų, nepatenkant į Rusijos oro gynybos sistemų veikimo spindulį.

Be to, JASSM-ER pasižymi mažu aptikimo gebėjimu, tikslia GPS ir inercinės navigacijos sistema pagrįsta valdymo sistema bei pusiau automatiniu taikinio atpažinimu paskutiniame skrydžio etape. Kovos galvutė sveria apie 450 kg, todėl gali efektyviai sunaikinti įtvirtintus objektus.

Geras žingsnis?

Nauji Trumpo signalai Kyjive buvo sutikti su dideliu optimizmu. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbtus veiksmus pavadino „novatoriškais“. Ukrainai tai galėtų reikšti perėjimą prie gilių strateginių smūgių, nukreiptų į Rusijos karinių operacijų užnugarį, įskaitant logistikos bazes, vadovavimo centrus ir kritinę infrastruktūrą, esančią toli nuo fronto linijų.

Galutinis sprendimas šiuo klausimu priklausys nuo JAV vidaus politinių skaičiavimų ir Europos šalių noro prisiimti finansinę naštą. Trumpo nenuspėjamumas taip pat išlieka reikšmingu veiksniu, nes jis ne kartą įrodė, kad jo sprendimai gali staiga ir savavališkai pasikeisti.

Ankstesnė patirtis rodo, kad ambicingo plano įgyvendinimas yra toks pat tikėtinas, kaip ir jo visiškas atsisakymas, net ir paskutiniame etape, dėl staigaus nuotaikų pasikeitimo ar ginčo su Europos partneriu.