„1-ą k. Proveržis karinėje aviacijoje. Šokas ir iššūkis oro pajėgoms“

1944 m. Europos padangėje pasirodė orlaivis, galėjęs pakeisti karo eigą – pirmasis pasaulyje serijinis reaktyvinis naikintuvas „Messerschmitt Me 262“. Šis vokiečių orlaivis, galėjęs pasiekti iki 870 km/h greitį, sąjungininkų stūmoklinius naikintuvus lenkė daugiau nei 160 km/h. Pirmą kartą aviacijos istorijoje reaktyvinės technologijos tapo realybe mūšio lauke, rašo WION. „Me 262“ buvo tikras proveržis karinėje aviacijoje, tačiau techninės problemos ir strateginės klaidos pasmerkė jį pralaimėti kartu su Trečiuoju Reichu.

Pravardžiuojamas „Schwalbe“ („Kregždutė“) ir „Sturmvogel“ („Audros paukštis“), „Me 262“ turėjo du „Junkers Jumo 004“ turboreaktyvinius variklius, šlaitinius sparnus, sunkiąją ginkluotę (keturias 30 mm MK 108 patrankas) ir galimybę gabenti 24 raketas. Dėl greičio pranašumo „Me 262“ galėjo atakuoti sąjungininkų bombonešių junginius ir dingti anksčiau, nei spėjo sureaguoti lydintys naikintuvai.

Tačiau nepaisant technologinio pranašumo, „Me 262“ turėjo nemažai lemtingų trūkumų. Nepatikimi varikliai dažnai sugesdavo, ypač kylant. Lėta droselio reakcija ir pažeidžiamumas ore orlaivį darė pavojingą ne tik priešui, bet ir savo pilotui. Hitlerio sprendimas naudoti „Me 262“ kaip naikintuvą-bombonešį dar labiau sumažino jo efektyvumą ir atidėjo masinę gamybą.

Sąjungininkų pilotai prisiminė, kaip „Me 262“ naikintuvai praskrisdavo pro juos, „tarsi jie stovėtų vietoje“. Jo atsiradimas buvo šokas ir iššūkis sąjungininkų oro pajėgoms. Tačiau pavėluotas pristatymas, logistinės problemos ir strateginės klaidos neleido „Me 262“ pakeisti karo eigos. 

Šiandien „Me 262“ nenaudoja jokia pasaulio armija, tačiau kelios restauruotos kopijos skraido aviacijos šou, primindamos apie technologinį proveržį ir jo apribojimus. Jis paliko palikimą kaip reaktyvinių lėktuvų amžiaus prototipas – nuo jo prasidėjo kelias į viršgarsinius naikintuvus ir slaptąsias technologijas.