Istorija prieš šiuolaikines technologijas. Kuo dronus medžioja ukrainiečiai (Foto)

Ukrainiečiai ir toliau naudoja senus ginklus, kad apsigintų nuo naujausių rusų ginklų. Kodėl ne? Negi Antrojo pasaulinio karo laikų ginklai paseno ir tapo mažiau mirtini?

Vienas tokių ginklų – Degtiariovo kulkosvaidis. Šis lengvasis kulkosvaidis yra naudojamas nuo 1927 metų, kai gavo sutrumpintą pavadinimą DP-27. Įvairiais skaičiavimais, iš viso buvo pagaminta apie 800 tūkstančių šių ginklų. Degtiariovio kulkosvaidis yra lengvai atpažįstamas dėl didelės plokščios būgninės dėtuvės, montuojamos ginklo viršuje. Žinoma, daugiausia Degtiariovio kulkosvaidžių galima sutikti muziejuose, ypač kalbančiuose apie Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau jie vis dar naudojami.

Štai čia 1932 metais pagamintas DP-27 naudojamas Ukrainos oro erdvei ginti:

Ukrainiečiai jį netgi atnaujino terminiu taikikliu, kad „Shahed“ tipo dronai naktį būtų geriau matomi.

Užtaisytas DP-27 sveria apie 11,5 kg. Standartinėje dėtuvėj telpa 47 šoviniai. Tą dėtuvę Degtiariovo kulkosvaidis gali ištuštinti per kelias sekundes, nes pasiekia 550 šūvių per minutę greitį, todėl egzistuoja ir didesnės talpos dėtuvių.

Beje, lengvuosius kulkosvaidžius DP-27 Raudonoji Armija ir Antrojo pasaulinio karo laikais kartais naudodavo oro gynybai.

Ukrainos gynėjai kartais naudoja ir dar seniau sukurtus ginklus. Pavyzdžiui, Maksimo kulkosvaidžius. Hiramas Stevensas Maximas tą ginklą sukūrė 1884 metais, rusai ir, vėliau, sovietai savo versiją PM1910 gamino nuo 1910 metų (dažnai net pamiršdami paminėti, kad tai – amerikiečio-brito išradimas). Ukrainos gynėjai Maksimo kulkosvaidžius irgi naudoja dronų medžioklėje.