Sukūrė „mirties zoną“. Jie neleidžia tiek ukrainiečiams, tiek rusams pradėti puolimų (Grafikas)

Dėl masinio dronų naudojimo fronto linijoje susidarė tokia didžiulė „mirties zona“, kad praktiškai tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos negalėjo vykdyti veiksmingų puolimo operacijų, naujienų agentūrai PAP sakė Ukrainos karinio portalo „Defense Express“ ekspertas Ivanas Kiričevskis.

„Mirties zonos“ ir karo „dronofikacijos“ situacija veikia abipusiai. Tai reiškia, kad ne tik Rusija negali vykdyti veiksmingo puolimo. Pasirodo, kad to padaryti negalės ir Ukrainos kariuomenė, nes toks masinis dronų naudojimas mūšio lauke turėjo neįsivaizduojamų pasekmių“, – pažymėjo I. Kiričevskis.

Ekspertas įvertino, kad šiuo metu kariai yra tokioje situacijoje, kai dronai dominuoja fronte, sukurdami 30 kilometrų „mirties zoną“. Logistika ten sudėtinga, pajėgų sutelkimas rizikingas, o puolamosios operacijos beveik neįmanomos.

Analitiko teigimu, per pastaruosius kelis mėnesius fronto linijose reikšmingų pokyčių neįvyko. „Kaip ir prieš metus, dabar esame pozicinėje aklavietėje – situacijoje, kai nė viena konflikto pusė, nepaisant intensyvių kovinių operacijų, negali pasiekti fronte reikšmingos pažangos. Rusijos armijos teiginiai apie tai, kaip ji užims Sumų sritį, aštuonis regionus vietoj keturių, Zaporižią arba kaip jie vėl įžengs į Dnipropetrovsko sritį, yra netiesa“, – PAP aiškino šaltinis.

I. Kiričewskis pabrėžė, kad reikšmingas Ukrainos pusės pasiekimas pastaraisiais mėnesiais buvo efektyvi įtvirtinimų statyba. „Mūsų inžineriniams daliniams pavyko padidinti esamų įtvirtinimų ilgį iki maždaug 12 000 kilometrų, iš kurių 8 000 kilometrų gali būti aktyviai naudojami, įskaitant apkasus ir prieštankines užtvaras, tokias kaip „drakono dantys“, – sakė ekspertas.

Jo nuomone, tai, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau dalyvauja kovinėse operacijose Rusijos Kursko ir Belgorodo srityse, leidžia jai suvaldyti didelę Rusijos armijos dalį. Priešas priverstas naudoti savo išteklius šiose operacinėse zonose, o ne tiesiogiai Ukrainoje.

I. Kiričevskis pabrėžė, kad puolimo iš šiaurės grėsmės perspektyva taps akivaizdi tik tada, kai rusai pradės perkelti karius į Baltarusijos teritoriją, pretekstu dalyvauti rugsėjį vyksiančiose pratybose „Zapad-2025“. Analitikai skaičiuoja, kad šiose pratybose galėtų dalyvauti apie 100 000–150 000 Rusijos ir Baltarusijos karių.

„Dabartinėmis aplinkybėmis, jei Rusijos ginkluotosios pajėgos bandys pulti Kyjivą, jos turės atitraukti savo taktinius rezervus, kurių joms reikia kituose frontuose. Mes nesame tokie silpni, kaip buvome 2022 m., prieš pradedant plataus masto invaziją.“ Kita vertus, pratybos „Zapad-2025“ gali kelti dar didesnę grėsmę – pavyzdžiui, Rusijos bandymas pulti NATO Europos komponentą – Baltijos šalis – perspėjo PAP šaltinis.

I. Kiričevskio vertinimu, nei rusai, nei ukrainiečiai per ateinančias 50 dienų negalės strateginiu lygmeniu panaudoti situacijos savo naudai. „Per šį laiką Rusijos pusėje neįvyks jokių politinių metamorfozių, kurios priverstų juos apmąstyti klaidingą RF imperializmo kelią. Todėl, deja, nieko iš esmės naujo neįvyks“, – padarė išvadą ekspertas.

Liepos pradžioje Ukrainos analitinis projektas „DeepState“, kuris naudoja atvirojo kodo duomenis situacijai fronto linijoje analizuoti, pranešė, kad birželio mėnesį Rusijos armija užėmė 556 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos. Projekto duomenimis, tai buvo didžiausias Ukrainos mėnesinis teritorijos praradimas nuo 2024 m. lapkričio mėn.

Gegužę skaičiumi pranašesnės Rusijos pajėgos atkirto pagrindinį kelią, jungiantį Pokrovską ir Konstantinivką Donecko srityje, taip apsunkindamos Ukrainos operacijas, įskaitant jų aprūpinimą. „DeepState“ duomenimis, nepaisant puolamosios veiklos sumažėjimo, Rusijos pajėgos toliau daro lėtą, bet nuolatinę pažangą keliose pagrindinėse operacinėse zonose, ypač Donecko ir Sumų srityse.