„Smogsime ten, kur reikia. Tarp Lietuvos ir Lenkijos“

Vakarams daugiausia dėmesio skiriant karo Ukrainoje raidai ir NATO bendradarbiavimui, Rusijos žiniasklaida vis dažniau kalba apie galimą karą su Vakarais – net apie branduolinio konflikto galimybę. Vienas pagrindinių Kremliaus propagandos įrankių, laikraštis „Komsomolskaja pravda“, paskelbė išsamų straipsnį, kuriame analizuojami galimi Trečiojo pasaulinio karo pradžios scenarijai.

Straipsnyje teigiama, kad JAV ir NATO priėmė strategiją „smaugti“ Rusiją iš visų pusių – nuo Baltijos šalių iki Ukrainos ir Artimųjų Rytų. Šaltiniai teigia, kad Vakarai planuoja pulti Rusijos pozicijas, įskaitant Kaliningrado anklavą, kuris laikomas ypač pažeidžiamu. Pasak straipsnio autorių, toks veiksmas išprovokuotų plataus masto karą, kuriame Rusija nedvejodama panaudotų „visas turimas priemones“, įskaitant branduolinius ginklus.

Straipsnyje aptariami konkretūs scenarijai: NATO galėtų bandyti užimti Suvalkų koridorių – siaurą žemės juostą tarp Lietuvos ir Lenkijos, skiriančią Baltijos šalis nuo likusios Aljanso dalies. Rusijos analitikai tai vadina potencialiu karo, kuris „virstų pasauliniu kariniu konfliktu“, židinio tašku. Leidinyje „Komsomolskaja pravda“ taip pat cituojamas buvęs Rusijos Saugumo Tarybos narys Andrejus Klincevičius, kuris teigia, kad Vakarai „nori didelio karo“, kad užgrobtų Rusijos gamtos išteklius.

Jis perspėja: „Nėra tokios vietos Europoje, kurios negalėtume pasiekti.“ Šie žodžiai iliustruojami nuorodomis į branduolinių raketų pajėgumus, o akcentuojama, kad Rusija yra pasirengusi veikti prevenciškai.

Ypač nerimą kelia siūlymai atlikti branduolinių raketų bandymus Arktyje kaip simbolinį gestą, kuris parodytų Rusijos pasirengimą ir atgrasytų potencialius agresorius. Ši strategija vadinama „taika per jėgą“, tačiau ją lydi šūkis „jei reikės, smogsime ten, kur reikia“.

Straipsnio tonas leidžia manyti, kad propaganda ne tik ragina ruoštis karui, bet ir laiko jį neišvengiamu. Retorika leidžia manyti, kad branduolinis karas nebėra tabu tema, o priešingai – apie jį kalbama šaltakraujiškai apskaičiuojant.

Tuo pačiu metu stiprėja raginimai psichologinei ir karinei mobilizacijai, o tai rodo, kad Vakarų strategija yra „atimti iš Rusijos jos istorinę didybę“.

Šis turinys žymi nerimą keliančią tendenciją – Rusijos visuomenė informuojama, kad pasaulis artėja prie katastrofos, ir netiesiogiai skatinama tai priimti kaip neišvengiamą realybę. Propaganda virto įrankiu, kuris vienu metu kuria baimę ir pasididžiavimą, pasirengimą karui ir tikėjimą, kad pergalė įmanoma.