„Nėra kur bėgti. Jokių šansų išgyventi.“ Kryme prasideda košmaras

Karo ir politikos apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos komentaras.

Laikinai okupuotą Krymo pusiasalį pastaruoju metu reguliariai aplanko „gerieji dronai“, kurie degančiomis naktimis apšaudo įvairias Rusijos okupacinių pajėgų vietas. Tiesą sakant, dabar stebime, kaip Krymas pamažu virsta Černobajevkos salos analogu įsibrovėliams.

Viskas susiję

Vos prieš kelias dienas galėjome matyti, kaip pirmą kartą per ilgą laiką kurortiniai Sočio ir Adlerio miestai pajuto „gerųjų dronų“ vizitą. Dėl to buvo vykdomi smūgiai į „Kubannefteprodukt“ ir „Lukoil-Jugnefteprodukt“ objektus.

Rusijos oro gynyba, atstovaujama 1721-ojo priešlėktuvinės raketos pulko, ginkluoto „neprilygstamomis pasaulyje“ oro gynybos sistemomis S-350 ir Buk-M3, nesusitvarkė su užduotimi perimti nedidelius oro taikinius. Tačiau ji sėkmingai terorizavo savo tautiečius nenaudojamomis priešlėktuvinėmis raketomis, krentančiomis iš dangaus.

Atidžiai skaitytojai tikrai paklaus savęs: ką bendro su tuo turi Sočis ir Adleris, jei straipsnis yra apie Krymą? Paprasta: per KOKIĄ oro erdvę į Rusijos teritoriją buvo siunčiami Ukrainos atakos dronai? Taip, per Ukrainos Krymo oro erdvę, kuri ketvirtaisiais plataus masto invazijos į Ukrainą metais virto sietu.

Ir tai įvyko dėl nuoseklaus, sistemingo darbo tiek naikinant svarbius karinius objektus laikinai okupuotoje Krymo pusiasalio teritorijoje, tiek likviduojant nustatytas oro gynybos pozicijas.

Sisteminga medžioklė

Visai neseniai matėme dar vieną vaizdo įrašų partiją, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos padalinys Krymo pusiasalyje naikina Rusijos oro gynybos raketų ir patrankų sistemas „Pancir-S1“, radarus „Niobium-SV“ ir „Protivnik-GE“, taip pat naikintuvą „Su-30“ Sakų aerodrome.

Tokie reidai vykdomi reguliariai ir nepalieka Rusijos okupantams praktiškai jokių galimybių saugiai dislokuoti ir kovinėje budėjime vykdyti priešlėktuvinių raketų sistemas ir radarų stotis. Ir jų kasdien lieka vis mažiau, kaip ir oro erdvės kontrolės zonų.

Kiekvieną mėnesį Rusija praranda nuo 25 iki 35 oro gynybos sistemų, o iki trečdalio jų, o kartais ir daugiau, yra nuostoliai Krymo pusiasalyje, kuriuos reikia skubiai kompensuoti. O Rusija šiuo metu praktiškai negauna jokios kompensacijos už oro gynybos nuostolius gamybos būdu ir turi tai daryti išimtinai perkeldama iš kitų pozicinių zonų. Taigi, oro erdvė atidengiama žemyninės Ukrainos oro operacinių junginių zonose, bet dažniau – virš pačios Rusijos.

Būtent Krymas dabar virsta savotiška Černobajevka Rusijos oro gynybai – ir štai kodėl.

Pusiasalio plotas yra kiek daugiau nei 26 tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Oro erdvei pridengti Rusijos okupantai ten dislokavo 31-ąją oro gynybos diviziją, kurią sudarė 12-asis (Jevpatorijos ir Sevastopolio pozicijų rajonas) ir 18-asis priešlėktuvinių raketų pulkai (Džankojaus, Feodosijos ir Tarchankuto pozicijų rajonas), taip pat 3-iasis radiotechnikos pulkas (Tarchankutas). Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad viskas buvo padaryta pagal taisykles, nėra ko skųstis, bet iš tikrųjų – ne.

Krymo oro gynyba yra daug labiau pažeidžiama grėsmių iš žemyninės Ukrainos dalies nei, pavyzdžiui, dislokuota žemyninėje Rusijos dalyje.

Šis pažeidžiamumas atsiranda dėl to, kad Rusijos priešlėktuvinių raketų pulkai daugiausia aprūpinti sektoriniais radarais 92N2E, kurie yra nepakankami mažų taikinių fiksavimui ir sekimui. Tokiems tikslams naudojami 91N6E žiedinio matymo radarai, kurių Rusijos armijai labai trūksta. Bandymai kompensuoti šį „Nebo-M“ ir „Kasta-2E2“ trūkumą baigiasi gana greitu šių radarų sunaikinimu, dėl kurio juos tenka kompensuoti avariniu režimu, perkeliant iš kitų zonų.

Taigi, nuotolinio valdymo aparatai pateko į uždarą save naikinantį ciklą, kai jiems reikia padengti svarbų logistikos centrą Krymo pusiasalio, kuriame yra daug svarbių karinių objektų, pavidalu, tačiau to padaryti efektyviai neįmanoma net fiziškai, jau nekalbant apie technologinį aspektą.

Taigi, Krymo pusiasalis nuotolinio valdymo aparatams virsta dar viena Černobajevka. Tiesa, plotu jis yra daug didesnis, bet esme absoliučiai panašus.

Bėgti nėra kur

Lemtingas Krymo bruožas rusams buvo tas, kad tai visiškai uždara teritorija. Tai yra, visos pozicinės zonos yra žinomos iš anksto – tiek vietos, palankiausios oro gynybos sistemų dislokavimui, tiek atvirkščiai. Iš tikrųjų, nuotolinio valdymo aparatus Kryme riboja paties pusiasalio sienos.

Žinoma, galima pateikti Izraelį kaip pavyzdį, kuris savo plotu ir ešelonuotos oro gynybos organizavimu panašus į Krymą. Tačiau skirtumas tarp jų yra tas, kad Izraelio ešelonavimas yra tankesnis ir intensyvesnis, o naudojamos perėmimo sistemos yra aukštųjų technologijų, modernios ir, taip, neturinčios analogų pasaulyje.

Savo ruožtu Krymo pusiasalyje Rusijos okupantai ir toliau daužo akis sektoriniams radarams. Tokia uždara ekosistema, pavadinkime ją taip, praktiškai neturi jokių šansų išgyventi. Yra tik nesibaigiančios agonijos konvulsijų periodai.

O šios ekosistemos viduje sutelkti transporto mazgai, per Krymą remiantys pirmiausia Dnipro pagrindines gynybos pajėgas ir apskritai viso kairiojo kranto Chersono tilto priedangą, taip pat teroro priemones – tas pačias paleidimo aikšteles „Šahed-136“ dronams kamikadzėms iš Čaudos kyšulio ir 9M723/KN23 balistinėms raketoms.

Be viso kito, pusiasalis užtikrina žvalgybinę veiklą žemyninės Ukrainos kryptimi tiek sausumos, tiek oro stebėjimo priemonėmis.

Todėl reguliarūs reidai pusiasalyje yra neatsiejama žemyninės Ukrainos saugumo užtikrinimo dalis – sumažinant Krymo gynybą ir paverčiant jo oro erdvę praėjimo kiemu.

Rusijos vadovybė taip pat supranta, kad Krymo oro erdvės apsaugos lygio sumažinimas gali lemti tai, kad tam tikru momentu ji bus atvira ne tik dronams, bet ir Ukrainos oro pajėgų koviniams lėktuvams. Ir to labiausiai bijo Rusijos okupantai, nes priešo lėktuvų pasirodymas ore yra patikimas būdas prarasti sausumos teritorijos kontrolę.

Tai yra, okupacinių pajėgų sumušimas pusiasalyje, kurį galime stebėti dabar, turi tą pačią reikšmę, kaip ir jų sumušimas 2022 m. liūdnai pagarsėjusioje Černobajevkoje, tik gerokai ištemptas laike, bet su nepakitusiu galutiniu tikslu.

Išvados

Reguliarūs dronų reidai Kryme atlieka svarbią užduotį – sistemingai mažina Rusijos oro gynybą. Pusiasalis buvo ir tebėra laikomas antru pagal ešelonavimą po Maskvos srities. Ir norint išlaikyti šį lygį, ROV vadovybė turi nuolat kompensuoti Rusijos oro gynybos nuostolius.

Tam tikra prasme dronų smūgiai Kryme nesiekia taktinio ar net operacinio-taktinio tikslo, o tam tikra prasme – strateginio. Tikslas – susilpninti Rusijos oro gynybą, kad okupacinės pajėgos negalėtų užtikrinti oro priedangos ne tik laikinai okupuotose teritorijose, bet ir pačioje Rusijoje.

Be to, visi šie smūgiai pamažu paverčia Krymą nesaugia užnugario vieta, kuri galėtų atlikti plačiausią užduočių spektrą be jokios ypatingos rizikos. O jei pusiasalis praranda savo, kaip saugaus užnugario, reikšmę, tai kam skirti itin ribotas lėšas jo gynybai ir priedangai?

Sprendžiant iš rezultatų ir didėjančio smūgių Rusijai efektyvumo, tikslai pasiekiami. Griežtai pagal planą.