Vienas telefono skambutis. Trumpas nusisuko nuo Putino

Liepos 4-osios ankstyvą rytą suskambo generolo Keitho Kelloggo telefonas. Kitame ragelio gale buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis su žinute, kuri, kaip praneša „The Telegraph“, taps labai svarbia Rusijos invazijos į Ukrainą eigai.

Tą naktį į Lenkijos konsulatą Kyjive pataikė galinga Rusijos raketų ir dronų ataka. „V. Putinas tyčiojasi iš jūsų taikos pastangų“, – R. Sikorskis sakė K. Kelloggui, atsargos generolui leitenantui ir Donaldo Trumpo vyriausiajam pasiuntiniui Ukrainoje. „Prašau atnaujinti Ukrainai priešlėktuvinės amunicijos tiekimą“, – pridūrė jis.

Ginklų tiekimas buvo staiga sustabdytas vos prieš dvi dienas, todėl daugelis manė, kad D. Trumpo administracija vėl nusisuks nuo Ukrainos. Tačiau žinia apie išpuolį prieš NATO valstybės narės konsulatą ypač stipriai sukrėtė generolą K. Kelloggą. Kaip patyręs kareivis, jis žinojo, kad tokie incidentai gali nevaldomai paaštrinti konfliktą.

Tai, kas įvyko vėliau, buvo pirmasis iš virtinės įvykių, kurie visiškai pakeitė D. Trumpo poziciją. Beveik iš karto po pokalbio su R. Sikorskiu K. Kelloggas paskambino prezidentui. D. Trumpas atsiliepė beveik iš karto. Po įprastų Nepriklausomybės dienos sveikinimų jiedu perėjo prie pagrindinės temos – Ukrainos.

Tą naktį Kyjivas patyrė intensyviausią ataką nuo karo pradžios – paleista 11 raketų ir net 539 dronai. Svarbiausias momentas buvo tas, kad smūgiai įvyko vos po kelių valandų po Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo telefono skambučio apie galimą karo pabaigą. Jau buvo žinoma, kad JAV prezidentas vis labiau nusivilia V. Putino atsisakymu nutraukti atakas prieš Ukrainos miestus, nepaisant JAV siūlymų nutraukti ugnį.

Generolas K. Kelloggas informavo D. Trumpą apie naujausią ataką ir tai, kad buvo pataikyta į Lenkijos – pagrindinės NATO sąjungininkės – konsulatą. Jis pasinaudojo proga pareikalauti skubiai atnaujinti „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai.

Nors buvo diskutuojama apie pažangių Amerikos sistemų siuntimo riziką ir naudą, D. Trumpas sureagavo stebėtinai greitai. Jis įsakė Pentagonui nedelsiant paleisti kai kurias PAC-3 sistemas, kurios buvo užblokuotos dėl laikino pagalbos sustabdymo ir atsargų įvertinimo.

Jis taip pat nurodė K. Kelloggui susisiekti su gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsettu, kad būtų užtikrintas tiekimo tęsimas. Vėliau sužinota, kad D. Trumpą labai nustebino ankstesnis P. Hegsetto sprendimas sustabdyti pagalbą Ukrainai be Baltųjų rūmų ar Kongreso žinios. Aukšti pareigūnai, įskaitant K. Kelloggą ir valstybės sekretorių Marco Rubio, apie tai sužinojo iš žiniasklaidos.

Šį kartą situacija buvo kitokia. K. Kelloggas paskambino P. Hegsetui ir perdavė prezidento sprendimą. „Jei manimi netikite, paskambinkite pačiam prezidentui“, – jam pasakė. Tą pačią dieną, liepos 4 d., D. Trumpas taip pat pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad oro gynybos pagalba pagaliau atvyks.

Vašingtone, tarp garsiausių pagalbos Ukrainai šalininkų, šis sprendimas buvo laikomas akimirka, kai D. Trumpas suprato, kad Kyjivo stiprinimas Amerikos karine galia gali būti kelias į taiką. Tačiau Pentagonui prireikė keturių dienų, kad paleistų pirmąją „Patriot“ raketų siuntą.

Europos sostinės greitai pasinaudojo D. Trumpo pozicijos pasikeitimu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė nupirkti „Patriot“ sistemas, kurios būtų pristatytos tiesiai į Ukrainą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žengė dar vieną žingsnį – pasiūlė D. Trumpui, kad Europos sąjungininkės ir Kanada visiškai kompensuotų į Kyjivą išsiųstų amerikiečių ginklų, kurių vertė siekia milijardus dolerių, kainą.

Šį pasiūlymą D. Trumpas priėmė išskėstomis rankomis. Jo patarėjai, tokie kaip K. Kelloggas, įtikino jį, kad situacija, kai Europa moka už amerikiečių ginklus, ginančius Europos žemyną, puikiai demonstruoja jo principą „Padaryk Ameriką vėl didžią“ (MAGA).

Vos po devynių dienų, liepos 13 d., D. Trumpas ir M. Rutte paskelbė apie 10 milijardų dolerių pagalbos paketą ir kartu grasino griežtomis prekybos sankcijomis Rusijai ir visiems, perkantiems jos iškastinį kurą.

Iki tos savaitės pabaigos pirmoji „Patriot“ sistema ir papildomi perėmėjai atvyko į Ukrainą dėl susitarimo su Vokietija. Pentagonas ir Baltieji rūmai šį žingsnį panaudojo kaip signalą ir kvietimą kitoms Europos šalims išdrįsti siųsti savo atsargas į Kyjivą, pažadėdami, kad Jungtinės Valstijos vėliau jas kompensuos.

Anksčiau Berlynas paskelbė apie susitarimą su Vašingtonu paaukoti dar penkias baterijas. Vokietija finansuos dvi, o Norvegija – trečiąją. Tikimasi, kad pakaitinės baterijos bus gautos iš užsakymo, kuris iš pradžių buvo skirtas Šveicarijai, o Vašingtono teigimu, jis buvo nukreipiamas Kyjivo rėmimui.