Lietuvos kaimynė ginkluota iki dantų. Rusija to ir laukė

Lietuvos kaimynystėje vyksta pokyčiai, kurie dar prieš kelerius metus atrodė beveik nerealūs. Baltarusija, anksčiau siejama su pasenusia kariuomene ir menku gynybos finansavimu, dabar sistemingai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Minskas investuoja į modernią įrangą ir rengia bendras pratybas su Rusija. Šie pokyčiai kelia vis didesnį nerimą visame regione.

Dešimtmečius Baltarusijos gynybos biudžetas svyravo apie 1–1,5 % BVP. 2022 m. jis netgi nukrito žemiau 1 %. Tai praeitis. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Minsko karinės išlaidos smarkiai išaugo. Per trejus metus jos padidėjo daugiau nei 2,5 karto – nuo 1,8 mlrd. iki 4,7 mlrd. Baltarusijos rublių (maždaug 1,6 mlrd. JAV dolerių). Šiandien jos sudaro 2 % BVP. Dėl to Baltarusija, atsižvelgdama į dabartines aplinkybes, pradėjo įgyvendinti ambicingą karinio modernizavimo programą.

Kol kas Minskas neišleidžia milijardų naujiems tankams. Vietoj to, jis atnaujina turimus T-72B tankus pagal T-72B3M standartą. Tai reiškia patobulintas taikinių sistemas, terminio vaizdo kameras, galingesnius variklius ir „Štora“ apsaugos sistemą. Panašus likimas laukia daugiau nei 900 pėstininkų kovos mašinų BMP-2. Jos gaus naują „Berežok“ bokštelį, modernią optoelektroniką ir prieštankinių raketų paleidimo įrenginius „Kornet E“, kurie gali atakuoti taikinius net judant.

Dar prieš kelerius metus Baltarusijos artilerija buvo siejama su posovietinėmis BM-21 ir BM-27 raketomis. Šiandien istorija kitokia. Arsenalą papildė „Polonez M“ raketų sistemos, kurių veikimo nuotolis siekia 200 km, taip pat rusiškos „Iskander“ raketos. Be to, Minskas užsakė dvi S-400 „Triumf“ sistemos baterijas. Be to, jis perka sraigtasparnius Mi-35 ir daugiafunkcius orlaivius Su-30SM, kurie gali gabenti branduolinius ginklus. Rusija branduolines raketas Baltarusijos teritorijoje dislokavo jau 2023 m.

Baltarusija tampa Rusijos kariniu užnugariu. Analitikai perspėja

Rugsėjį Baltarusija ir Rusija pradės pratybas „Zapad 2025“. Iš pradžių planuotos šalies viduje, tačiau Minskas staiga pakeitė savo poziciją. Dabar teigiama, kad pratybos gali būti perkeltos beveik prie NATO sienų – visai šalia Lenkijos ir Lietuvos. Oficialiame naratyve kalbama apie „atsaką į kaimynų eskalaciją“. Tačiau analitikai teigia, kad tikslas – daryti spaudimą, demonstruoti jėgą ir parodyti, kad Baltarusija ne tik remia Rusiją, bet ir tampa jos karine baze.

Varšuva neketina likti sudėjusi rankas. Pratybose „Geležinis gynėjas“ dalyvaus trisdešimt keturi tūkstančiai karių – lenkų ir sąjungininkų. Tai bus didžiausios Lenkijos karinės pratybos šiais metais, kuriose dalyvaus visos ginkluotųjų pajėgų rūšys – nuo sausumos pajėgų, per karinį jūrų laivyną ir oro pajėgas iki specialiųjų operacijų pajėgų.

Didėjantis karinis aktyvumas už sienos, Baltarusijos armijos modernizavimas ir vis glaudesnis bendradarbiavimas su Maskva vėl didina įtampą regione. Tai reiškia, kad padėtis tarp NATO ir Rusijos ateinančiais mėnesiais gali dar labiau įsitempti.