Kremlius didina įtampą. „1-oji partija. Prie pat Lenkijos sienos“ (Video)

Rusija pradėjo gaminti naujausias hipergarsines raketas „Orešnik“ (rusų k. „lazdynas“) ir planuoja jas šiais metais dislokuoti Baltarusijoje, Lenkijos pasienyje. Prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad pirmoji šių ginklų partija jau pradėta eksploatuoti, o pasirengimas jų dislokavimui yra pažengęs į priekį. Šis sprendimas atspindi augančią įtampą tarp Maskvos ir Vakarų dėl karo Ukrainoje.

Susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka metu Valaamo saloje netoli Sankt Peterburgo Vladimiras Putinas paskelbė, kad jau parinktos vietos, kur Baltarusijoje bus dislokuotos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“. Rusijos vadovas pabrėžė, kad vyksta parengiamieji darbai, kuriuos tikimasi baigti iki metų pabaigos. Jis taip pat pridūrė, kad pirmoji „Orešnik“ ir jų sistemų partija jau pagaminta ir pradėta naudoti kariniams tikslams.

Rusija pirmą kartą panaudojo raketą „Orešnik“ praėjusių metų lapkritį. Tuo metu eksperimentinis ginklas buvo paleistas į gamyklą Dnipro mieste, kurioje sovietmečiu buvo gaminamos raketos.

V. Putinas pabrėžė pažangius „Orešnik“ pajėgumus, pabrėždamas, kad raketa aprūpinta keliomis kovinėmis galvutėmis, ji gali pasiekti iki 10 Machų greitį ir yra atspari perėmimui. Pasak Rusijos prezidento, kelių tokių raketų panaudojimas vienoje įprastinėje atakoje gali būti toks pat niokojantis, kaip ir branduolinis smūgis. Jis taip pat perspėjo, kad Maskva gali svarstyti galimybę panaudoti šį ginklą prieš Ukrainą remiančias NATO šalis, jei šios leis naudoti savo tolimojo nuotolio raketas atakoms Rusijos teritorijoje.

Rusijos raketinių pajėgų vadovas paskelbė, kad „Orešnik“ gali nešti tiek įprastines, tiek branduolines kovines galvutes ir jos veikimo nuotolis yra pakankamas, kad pasiektų bet kurią Europos vietą. Vidutinio nuotolio balistinės raketos, įskaitant „Orešnik“, gali įveikti nuo 500 iki 5500 kilometrų atstumą. Tokie ginklai buvo uždrausti pagal sovietmečiu pasirašytą sutartį, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Maskva iš jos pasitraukė 2019 m.

Praėjusį rudenį Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė susitarimą, suteikiantį Baltarusijai Rusijos saugumo garantijas, įskaitant galimybę panaudoti Rusijos branduolinius ginklus grėsmės atveju. Šis dokumentas buvo priimtas po Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimo, pagal kurį Baltarusija pirmą kartą oficialiai buvo įtraukta po Rusijos branduoliniu skėčiu, didėjant įtampai su Vakarais dėl karo Ukrainoje.

A. Lukašenka, kuris Baltarusijai vadovauja daugiau nei tris dešimtmečius ir gauna Kremliaus finansinę bei politinę paramą, leido Rusijai panaudoti Baltarusijos teritoriją 2022 m. įsiveržti į Ukrainą ir dislokuoti dalį savo taktinių branduolinių ginklų. Nors Rusija neatskleidžia informacijos apie dislokuotų kovinių galvučių skaičių, Baltarusijos lyderis gruodį pareiškė, kad jo šalis šiuo metu turi jų kelias dešimtis, praneša AP.

Taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje, kuri ribojasi su Ukraina 1084 km ilgio ruože, suteikia Rusijos pajėgoms galimybę greičiau ir lengviau pasiekti potencialius taikinius. Tai taip pat padidina Rusijos galimybes atakuoti NATO šalis Vidurio ir Rytų Europoje.

Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus atsakydama į masinio naikinimo ginklo ataką prieš Rusiją ar jos sąjungininkes, taip pat agresijos prieš Rusiją ir Baltarusiją atveju, naudojant įprastinius ginklus, jei kyla grėsmė jų suverenitetui ar teritoriniam vientisumui.