„Perkame 1000 tankų. Jie gražiai rūdys po dronų smūgių“

Lenkija žengia į aukščiausiąją šarvuočių lygą. Pagal jau pasirašytas ir paskelbtas sutartis, iki 2030 m. Lenkijos kariuomenė turės 1100 tankų, įskaitant 360 vnt. K2 tankų, 366 vnt. „Abrams“, 235 vnt. „Leopard 2“ ir daugiau nei 100 vnt. PT-91 „Twardy“ tankų. Tai daugiau nei Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus. Tik Turkija ir Graikija turės daugiau tankų, nors jų arsenaluose dominuoja dabar jau pasenę „Leopard 1“ ir „M60“ tankai.

Su Pietų Korėjos „Hyundai Rotem“ pasirašyta sutartis yra ne tik dėl dar 180 vnt. K2 tankų, bet ir dėl kai ko daug svarbesnio – gamybos perkėlimo į Lenkiją. „Bumar-Łabędy“ gamykloje netoli Glivicų bus gaminami K2PL tankai, taip pat bus gaminamos inžinerinės transporto priemonės ir lydintys tiltai. Lenkijoje bus užtikrinamas technologijų perdavimas, įgulų mokymas ir visapusiškas aptarnavimas.

Tai daugiau nei tiekėjo ir kliento santykiai; tai strateginė partnerystė, pabrėžė Pietų Korėjos gynybos ministras Ahn Gyu-back.

„Mes statome ginklų gamyklas visoje Lenkijoje. Ginklų pramonė turi būti Lenkijos ekonomikos varomoji jėga“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

Sutarties vertė siekia beveik 7 mlrd. dolerių ir ji yra platesnio plano, kuris galiausiai apima iki 1000 vnt. K2 tankų įsigijimą, dalis.

Be logistikos ir amunicijos jie tėra plieniniai maketai

Skamba įspūdingai. Tačiau istorija – ir dabartis – moko nuolankumo. Ukraina parodė, kad net ir pažangiausios ginklų sistemos yra bevertės be amunicijos tiekimo, žvalgybos sistemų (ypač nepilotuojamų), efektyvios logistikos ir integracijos su kitomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis.

Be žvalgybos tankai yra akli. Be lauko inžinerijos ir tiekimo sistemų jie nugrims į purvą. Be amunicijos jie taps brangiais paminklais. Jie gražiai rūdys po dronų smūgių.

Šiuo metu Rusijos šarvuotą techniką masiškai naikina ne Ukrainos tankai, o pigūs bepiločiai orlaiviai (FPV), kainuojantys mažiau nei „Abrams“ vikšrinė įranga. Reaguodami į tai, ukrainiečiai praktiškai nuo nulio sukūrė bepiločių orlaivių pramonę – valstybės remiamą, atvirą startuoliams ir greitai prisitaikančią prie fronto poreikių.

Kur lenkiški bepiločiai orlaiviai?

O Lenkija? Pastaraisiais metais Gynybos ministerija pasirašė keletą sutarčių, įskaitant dėl „FlyEye“, „Gladius“ ir „Warmate“ sistemų įsigijimo iš WB grupės, tačiau vietinės dronų pramonės plėtros tempas išlieka varginančiai lėtas.

Trūksta aiškios strategijos, finansavimo ir pasitikėjimo mažesniais gamintojais. Valstybinės įmonės dažnai slopina visuomenines iniciatyvas – ir būtent čia atsiranda inovacijos.

Dėl to Lenkijoje vis dar neėra vietinės kovos su bepiločiais orlaiviais (UAV) aptikimo ir neutralizavimo sistemos, šalis nevykdo masinės bepiločių orlaivių (FPV) gamybos ir neturi plačiai paplitusios dronų integracijos su priešakinės linijos pajėgomis. Būtent dronai tampa šiuolaikinio mūšio lauko lūžio tašku. Galbūt per ateinančius mėnesius kažkas pasikeis. Techninės ir gamybos partnerystės su Ukrainos gamintojais jau vyksta.

Tankai yra jėga. Bet su palaikymu

Ir taip, Lenkija turės daugiau tankų nei beveik visa Europa kartu sudėjus. Bet jei ji nesukurs aplink juos žvalgybos, ryšių, šaudmenų ir logistikos sistemos, pralaimės ne dėl jų trūkumo, o dėl sinergijos stokos.

Laimėtojas nėra tas, kuris turi daugiausia plieno. Laimi tas, kuris žino, kaip jį naudoti, kur ir kada. Ir kuris gali jį sujungti su elektronika, informacija ir tikslumu. O šiandien tai reiškia vieną dalyką: dronus, duomenis ir sprendimus realiuoju laiku.