Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba

„66:1.“ To dar nebuvo. Ukraina keičia karo eigą

2025-08-06 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (275)
    Share

Pradeda radikaliai keisti jėgų pusiausvyrą mūšio lauke.

Ukrainos kariai
©General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | www.facebook.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Rusijos vadovybės nenoras atkakliai kovoti Kupjansko zonoje rodo, kad ši fronto dalis lieka antraeilė, nepaisant augančios grėsmės įgyti stabilų placdarmą į šiaurę nuo pagrindinio logistikos centro. Šią savaitę Rusijos pėstininkų puolimas į šiaurę nuo Kupjansko priemiesčio kelia pavojų sustiprinti būtent šią vietą tiltą, rašo  Andrew Tanneris, tinklaraščio „Rogue Systems Recon“, skirto bendrajai sistemų teorijai autorius, buvęs kariškis.

Ankstesnis Rusijos bandymas žengti į priekį palei vakarinį Oskolo krantą Radkivkos kryptimi, atliktas maždaug prieš mėnesį, palaipsniui virto visaverte smūgio grupe, kuri šią savaitę pradėjo sparčiai plėstis keliomis kryptimis. Priešo daliniai stiprina pozicijas šiauriniuose Kupjansko pakraščiuose, o kontrpuolimas, reikalingas jiems išvalyti, neišvengiamai nukreips pajėgas nuo linijų laikymo toliau į šiaurę, Dvurečnajos rajone.

Ukrainos vadovybė itin lėtai stiprina savo pajėgas Kupjansko kryptimi, kas glumina, atsižvelgiant į tai, kaip arti miesto priešas buvo jau daugiau nei dvejus metus – o linija visą šį laiką laikėsi.

Net jei Maskvai galiausiai pavyks sukurti stabilų placdarmą, tai nebus katastrofa: Ukrainos pajėgos turi palankesnį gynybos reljefą vos už kelių kilometrų. Tačiau visa tai praranda prasmę, jei orkai gali reguliariai mažomis grupėmis prasiveržti pro fronto liniją į zonas, kuriose yra palankios sąlygos priedangai ir manevravimui. Viltys dėl Ukrainos kontrpuolimo palei rytinį Oskolo krantą į šiaurę dabar atrodo itin silpnos.

Priešingai, šią savaitę frontas prie Borovajos ir Lymano smarkiai kontrastuoja su situacija prie Kupjansko: ten neužfiksuotas joks priešo puolimas. 

Redkodubo rajone, kuris galbūt net kelis kartus keitė šeimininkus, tęsiasi įnirtingos kovos.

Pranešama, kad rusų ir ukrainiečių aukų santykis Lymano fronte pasiekė neįtikėtiną lygį – 66 orkai kiekvienam ukrainiečių kovotojui. Būtent tokia statistika byloja apie rimtus Ukrainos doktrinos pokyčius, kurie jau pradeda radikaliai keisti jėgų pusiausvyrą mūšio lauke.

Seversko kryptimi Ukrainos kariai atmušė neįprastai didelę Rusijos ataką, kurioje dalyvavo daugiau šarvuočių nei įprastai. Tačiau pasirodo pranešimų, kad išlikę orkai bando įsitvirtinti netoli Ukrainos pozicijų.

81-oji oro mobilioji ir 54-oji mechanizuotoji brigados glaudžiai bendradarbiavo, paversdamos fronto dalį tikra „šaudykle“ – tokios scenos šiame kare tapo retos. Tuo tarpu pasirodo pranešimų, kad kai kurios išlikusios priešo pajėgos bando įsitvirtinti netoli Ukrainos pozicijų. Sudeginus 11 000 tankų, orkams tiesiog nebelieka daug rezervų, kuriuos galėtų siųsti į mūšį.

Beje, priešingai nei tikėjosi ištisos Pentagono planuotojų kartos, tankų mūšiai Ukrainos mūšio lauke buvo reti. Tankai puikiai naikina bunkerius ir rengia pasalą karių vežėjams. Dar prieš tai, kai dronai galėjo numesti minas jų kelyje, jie turėjo specifinį ir stebėtinai ribotą užduočių rinkinį.

Tačiau neseniai vaizdo įraše užfiksuotas nedidelis mūšis, kuriame Ukrainos tankas vijosi ir susprogdino priešo tanką, artėjantį prie Ukrainos pozicijų. Buvo padaryta žalos, bet ne visiškas sunaikinimas – priešas buvo priverstas trauktis, po to jį pribaigė dronai. Kas gali būti geriau už tanką? Tik tankas su dronų parama.

 

Esu nuoširdžiai nustebęs, kaip gerai Ukrainos brigados pasirodė šioje srityje. Severskas yra Ukrainos logistikos tinklo išoriniame pakraštyje, o Maskvos atakos buvo nuožmios. Tačiau nors perimetras sumažėjo, jis nebuvo pažeistas.

Nepaisant atkaklios Severską dengiančio kvazikorpuso gynybos, tai dar vienas fronto linijos miestas ir logistikos centras, kurį Maskva anksčiau ar vėliau bandys užimti ir kuris lieka pažeidžiamas ryžtingo puolimo atveju. Kaip ir daugelis Ukrainos miestų, jis yra upės slėnyje, šlaito papėdėje. Teigiamas aspektas yra tas, kad okupacija, kol vakarinis krantas yra Ukrainos kontroliuojamas, tampa beveik savižudiška. Neigiamas aspektas yra tas, kad jei Ukrainos kovotojai bus nustumti nuo kalnagūbrio į rytus nuo Bachmutkos upės, jiems teks iškęsti priešo apšaudymą, jei jie išlaikys mieste savo pozicijas.

Pietuose orkai Konstantinivkos fronte turėjo gana ramią savaitę. Tik keli nedideli žingsniai netoli Kudimivkos ir į Jablonivką, ir džiaugiuosi, kad ukrainiečiai nekovoja, kad juos išlaikytų. Kleban-Byko rezervuaras tarnauja kaip geras skydas. Laivai gali jį kirsti, bet net ir vienas budintis dronų būrys gali paversti tai katastrofa.

Didžioji dalis atsargų ir pastiprinimo, kuriuos Maskva siunčia per Byčioką į placdarmą, atrodo skirta priartėti prie Pokrovsko, o tai gali paaiškinti, kodėl 8-osios jungtinės ginkluotosios armijos orkai, kovojantys netoli Torecko, atrodo, bando jį aplenkti, o ne veržtis tiesiai į Konstantinivką. Bandymai užimti visą Torecką ir Časiv Jarą tikriausiai niekada nesibaigs – ir turiu manyti, kad tam tikru momentu tai pavyks – tačiau kol kas iš esmės apsiribojama jų pagalbiniu vaidmeniu. Ukraina beveik neabejotinai parengė planus jų užėmimui.

 

Dėl ribotų Maskvos išteklių orkai daugeliu atvejų gali judėti tik lėtai. Maskva manė, kad kovodama iš karto daugelyje frontų, gali pernelyg išsklaidyti Ukrainos pajėgas, tačiau būtent rusai per greitai ir per ilgai eikvojo savo išteklius.

Tačiau jei rusai ras būdą sutelkti likusią kovinę galią ir ją efektyviai panaudoti, Ukraina vis tiek bus priversta susidurti su rimta krize Pokrovsko fronte, kuris vėl tapo pagrindine Maskvos puolimo linija. Padėtis išlieka labai pavojinga, nors pastarąją savaitę ji reikšmingai nepablogėjo. Rusai dar labiau išplėtė savo placdarmą ir, atrodo, įtvirtino savo pozicijas Kazionij Toreco vakariniame krante.

Ukraina galėjo pradėti taktinius kontratakavimus prieš placdarmą Razino ir Vladimirivkos rajone. Jei taip, juos galima ir reikia išplėsti. Neseniai rajone pasirodė 82-oji oro desanto brigada, kuri, kaip tikimasi, vadovaus pilnam savo korpusui. Atrodo, kad bet kurią akimirką gali pasirodyti kiti korpuso nariai – net keli pilni korpusai – ir pradėti didelį kontratakavimą, kuriame dalyvautų vieni geriausių Ukrainos junginių.

Bent jau tai, kas nutiko Sumų fronte Kondrativkoje, tikimasi, kad artimiausiu metu pasikartos į šiaurę nuo Pokrovsko. Sumuose ukrainiečių gynėjai daugiau ar mažiau leido orkams užimti keletą kaimų netoli sienos, kurie vis tiek buvo pasmerkti būti sunaikinti bombardavimo metu. Tačiau kai rusai bandė sukaupti pakankamai rezervų, kad galėtų žygiuoti į kitą miestą, ukrainiečiai nuolat tęsė apšaudymą, kad juos išlaikytų vietoje, tuo pačiu manevruodami, nutraukiant jų tiekimo linijas.

 

Manau, kad Pokrovske, kai dabartinis Rusijos puolimas nurims, ukrainiečiai bandys atsitraukti. O kai fronto linija bus pralaužta bet kurioje vietoje, ukrainiečiai turės palaikyti pakankamai aukštą tempą, kad neleistų priešui atkurti darnios gynybos linijos. Jei Ukraina sugebės smogti atgal, kol priešas nespės įtvirtinti savo naujai užimtų teritorijų, prasiveržimas gali likti atviras pakankamai ilgai, kad taktinė operacija taptų daug didesne kampanija.

Tačiau laikas senka, nes Pokrovską laikantys ukrainiečiai dabar turi kovoti su dronais, skrendančiais iš trijų krypčių. Jei Maskva, nepaisant itin didelių išlaidų, sugebėtų atitraukti ir susilpninti Ukrainos gynėjus flanguose, galbūt pavyktų pasiekti Pokrovsko centrą. Laipsniškas ukrainiečių atsitraukimas, kaip Torecke, užtruktų mėnesius, tačiau jei to neatsvertų didelė Ukrainos pergalė kitur, Pokrovsko žlugimas būtų rimtas politinis pralaimėjimas.

Priverstinis kontratakavimas dėl priešo veiksmų ar politinių priežasčių nėra geriausias scenarijus, tačiau kartais išmintingiau leisti kitai pusei smogti pirmai, o tada atsakyti tiksliai ir tiesiai. Tačiau dabar iš Pokrovsko srities gaunama nerimą keliančių pranešimų, kurie gali rodyti atotrūkį tarp realybės, su kuria susiduria fronto kareiviai, ir lūkesčių Kyjive. Netrukus pamatysime, kaip viskas vystysis.

Į pietus nuo Pokrovsko, Novopavlivkos frontas vis dar vystosi pagal lūkesčius. Ukrainos kariuomenė gana tvirtai įsitvirtinusi palei paruoštą liniją netoli Dnipro srities sienos. Maskvos operacijos čia yra maždaug pusiau politinės – bandymas prisiimti dalį kitos Ukrainos srities – ir pusiau karinės – viltis palaipsniui aplenkti Pokrovsko frontą. Tikiuosi, kad čia netrukus prasilies kraujas.

 

Kaip pastebiu beveik kas savaitę, Ukrainos pajėgos dabar yra patogiu atstumu nuo priedangos juostos, kurią priešui bus itin sunku užimti. Vis dar tikiuosi, kad priešas bus sulaikytas palei Volčios upę. Nenustebčiau, jei rašistų orda techniškai užimtų dalį Dnipro rajono – matyt, Makijivkos kaimas jau užimtas – bet to kaina bus didelė, o pats puolimas jau buvo įtrauktas į tiek strateginius, tiek operacinius skaičiavimus.

Vis dar vertinu šios orkų grupuotės vakarinį flangą kaip pažeidžiamą Ukrainos kontrpuolimui Volnovachos link, todėl kuo ilgiau jie bandys žengti į priekį, tuo nestabilesnė taps jų padėtis.

Atrodo, kad bent dalis naujos Rusijos geležinkelio linijos, einančios arčiau Azovo pakrantės, jau veikia, o tai, regis, kenkia puolimo, apie kurį rašiau savo daugybėje įrašų, kuriais siekiama nutraukti geležinkelio susisiekimą su okupuotu Krymu, Chersonu ir Zaporižia, logikai. Net jei naujoji linija iš tiesų bus baigta, bet kuris maršrutas palei Azovo jūrą turės kirsti daug upių ir upių, o tai reiškia, kad pakeliui bus daug tiltų, kurie visi turi būti tvarkingi, kad galėtų pravažiuoti traukinys.

Bet kuriuo atveju, bet kokia veiksminga Ukrainos kampanija apims sistemingą geležinkelių logistikos slopinimą dronais, todėl bet kurios pietinės geležinkelio linijos bus dar labiau pažeidžiamos nei tos, kurias gali atkirsti vien sausumos pajėgos.

 

Priešas vis tiek bus priverstas labai pasikliauti senuoju maršrutu per Azovo aukštumas dėl akivaizdžių priežasčių: mažiau vandens kliūčių. Jei Ukrainos pajėgoms pavyks pasiekti liniją maždaug nuo Kamenkos iki Volnovachos, iki pakrantės liks tik apie šešiasdešimt kilometrų – tai visiškai yra HIMARS veikimo zonoje.

Sprendžiant iš žemėlapių, maskviečiai nuo Zelionoje Polia iki Orechovo nepasiekė jokio progreso. Nors yra įtarimų, kad po kelių mėnesių, kai dauguma vyrų ir įrangos judėjo priešinga kryptimi, pastiprinimas juda į pietus, todėl galbūt orkai nori sudaryti įspūdį, kad jie iš tikrųjų ruošiasi didelei operacijai. Arba jie nerimauja dėl to, ką planuoja Ukraina.

Tačiau, sprendžiant iš turimų duomenų, rusai žengia į priekį tik Kamenskojės rajone, palei buvusią Dnipro upės vagą į vakarus nuo Orechovo. Čia priešas, regis, nusprendė tiesiog užgrobti teritoriją, pakankamai arti Zaporižios, kad artilerija galėtų ją apšaudyti.

Arba spaudimas į šiaurę Stepnogorsko link galėtų padėti orkams daryti spaudimą Orechovui iš vakarų, idealiu atveju priartėjant pakankamai arti, kad būtų galima dronais pasiekti kelią iš Zaporižios. Dar vienas nukreipiamasis smūgis, su kuriuo ukrainiečiai, regis, planuoja susidoroti įprastu būdu: leisti priešui šiek tiek pasistūmėti į priekį, priversti jį sumokėti didžiulę kainą ir tada atstumti jį, kai situacija leis.

Galiausiai, Chersonas. Vis dar gausu pranešimų apie susirėmimus salose prie Dnipro, tačiau labiausiai nerimą kelia augantis rusų dronų atakų skaičius. Civiliai vis dar reguliariai atakuojami. 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(6)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
108(0)
88(2)
81(0)
67(0)
67(0)
52(0)
49(0)
31(0)
28(0)
27(1)
Savaitės
233(0)
230(1)
209(0)
196(0)
193(0)
Mėnesio
336(3)
329(7)
308(2)
307(0)
305(2)