„Sprogo priešais sostinės katedrą.“ Putinas smogė Lietuvai?

Maždaug dviejų metrų ilgio „Gerbera“ bepiločiai – nebrangiai surinkti iš faneros ir putplasčio – jau kelis mėnesius laikomi naujuoju Rusijos dronų spiečių stuburu agresyviame kare prieš Ukrainą. Aprūpinti kameromis, jie dažnai naudojami žvalgybiniams skrydžiams. Jie taip pat nuolat pasirodo už karo zonos ribų. Visai neseniai – Lietuvoje.

Prieš kelias dienas Gaižiūnų kariniame poligone netoli Jonavos, šalies centre, sudužo „Gerbera“ dronas, kuriame buvo du kilogramai sprogmenų – todėl tai potencialiai mirtinas ginklas.

„Du kilogramai sprogmenų – tai gana pavojinga“, – interviu „Frankfurter Rundschau“ sako NATO ekspertas Ulrichas Kuhnas iš Hamburgo universiteto Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto.

Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos deaktyvavo droną, kuris, tikėtina, atskrido iš Baltarusijos į Baltijos šalių, ES ir NATO narių, oro erdvę. Lietuvos sostinės Vilniaus gyventojai anksčiau buvo pastebėję ir apie jį pranešę. Tiesioginis V. Putino išpuolis? Tikriausiai ne. Labiausiai tikėtinas scenarijus, anot Lietuvos kariuomenės, yra tas, kad droną galėjo nukreipti Ukrainos oro gynyba. Taigi, tai buvo klaida.

Bet kas, jei toks dronas sprogtų NATO teritorijoje ir sužeistų ar net nužudytų žmones? Ar tokiu atveju būtų įvesta NATO nepaprastoji padėtis? Tuomet NATO valstybės narės būtų įpareigotos kolektyviai gintis. Tai scenarijus, kurį kai kurie apibrėžia kaip Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Tačiau: „NATO nepaprastoji padėtis nėra įvedama automatiškai“, – aiškina ekspertas U. Kuhnas.

Iš tikrųjų, NATO gynybos nustatymas vyksta pagal aiškiai apibrėžtą protokolą. Pirmas žingsnis – Šiaurės Atlanto Tarybos sušaukimas, kuriame kiekviena NATO valstybė narė turi savo vietą. Taryba sprendžia, ar egzistuoja NATO užpuolimas, ar ne. „Tiesą sakant: jei rusai susprogdina branduolinį ginklą Norvegijoje, tai automatiškai nėra NATO puolimas, kol valstybės narės to neapibrėžia kaip ataką prieš NATO“, – sakė U. Kuhnas.

Be to, kiekviena šalis gali pati nuspręsti, ar ir kaip ji remia savo NATO partnerę, pavyzdžiui, tiekdama ginklus ar teikdama humanitarinę pagalbą. Tai reiškia: niekas neturi tuoj pat siųsti kariuomenės. Ką tai reiškia dėl drono Lietuvoje? „Jei dronas būtų sprogęs priešais pagrindinę katedrą Vilniuje ir nužudęs 20 žmonių, tai iš tiesų būtų itin svarbu“, – sako U. Kuhnas. „Tada ryšio su Maskva linijomis būtų klausiama: ar tai buvo tyčinis bandymas? O jei taip, ar jūs išprotėjote?“

Tačiau U. Kuhnas netiki, kad tai buvo tyčinis išpuolis: „Rusija šiuo metu to tikrai nedarytų.“ Ir vis dėlto: aptikus droną, Lietuvos vyriausybė kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, prašydama „nedelsiant imtis priemonių Lietuvos oro gynybos pajėgumams gerinti“. Dažnėjantys panašūs incidentai kelia grėsmę Lietuvos ir viso Aljanso saugumui, bendrame laiške rašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir gynybos ministrė Dovilė Šakalienė.

Tačiau tai pirmiausia reikėtų suprasti simboliškai, sakė U. Kuhnas. „Lietuviai pagrįstai nori jausti, kad jų sąjungininkams rūpi, kas čia vyksta.“