Jiems liko tik 500 metrų! Visiškai atskirsti. Monstriniai įvykiai

Sobolevkos kaimas tapo nauju fronto įkaitu, o Rusijos armijos veiksmai ten rodo, kad Ukrainos gynybos linijos buvo apeitos, o vakariniai Kupjansko pakraščiai – atkirsti.

Nors šiuo metu nežinoma, ar rusai išlaikys šias pozicijas, vien įžengimas į šią zoną rodo reikšmingą puolimo pagilinimą – iki 4 kilometrų. Kitaip tariant, rusai įsiveržė 4 kilometrus už esamų Ukrainos gynybos linijų. Kupjansko aplenkimas iš vakarų atitinka strategiją apsupti miestą ir jį užimti be brangių gatvės kovų. Netrukus Kupjanskas gali būti užblokuotas iš vakarų ir atkirstas nuo Charkivo.

Tuo tarpu pagrindinis kelias iš Kupjansko į Charkivą (N-26) yra nuolat apšaudomas iš oro ir artilerijos. Atstumas tarp dokumentuotų Rusijos karinių pajėgų buvimo vietų ir šios atkarpos šiuo metu tesiekia pusę kilometro. Ukrainiečiai greičiausiai turės apvažiuoti šią atkarpą. Jei ji bus nukirsta, Kupjanskas praras tiesioginę prieigą prie atsargų, o jo gynėjai bus priversti naudotis šalutiniais keliais ir laukais, kurie taip pat yra apšaudomi.

Ukrainos pajėgoms tai reiškia ne tiek tęstinius karo veiksmus, kiek kovą už išlikimą. Be atsargų neįmanoma ilgai išlaikyti pozicijos, ypač tokiame strategiškai svarbiame mieste.

Neatsitiktinai Kupjanskas nuo pat karo pradžios atsidūrė analitikų ir kariškių žemėlapiuose. Būdamas pagrindiniu regiono perkrovimo ir transporto punktu, miestas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį tiek Ukrainos, tiek Rusijos logistikoje. Dėl savo padėties netoli sienos ir kelių bei geležinkelių sankryžoje jis yra vertingas operacinis taikinys.

Kupjanskas, kuriame prieš karą gyveno apie 30 000 gyventojų, buvo okupuotas Rusijos nuo 2022 m. vasario iki rugsėjo, iki Ukrainos kontrpuolimo. Tai antras pagal dydį geležinkelio mazgas Charkivo srityje (po Charkivo) ir labai svarbus kelių mazgas, esantis maždaug 40 kilometrų nuo Rusijos sienos. Šiandien miesto likimas vėl pakibo ant plauko. Ukrainos Kupjansko praradimas reikštų ne tik vietinį smūgį, bet ir platesnes pasekmes visam Šiaurės rytų frontui.

Rusai, kaip ir Avdijivkos bei Pokrovsko atvejais, pareiškia, kad neplanuoja frontalaus miesto puolimo, o ketina priversti ukrainiečius trauktis, atkirsdami kelius ir išsekindami jų pajėgas. Reljefas ir mažas gynybos tankumas palankūs šiai taktikai. Tačiau Ukrainos vadovybė kol kas neketina atiduoti Kupjansko, o tai galėtų lemti dar vieną užsitęsusią ir niokojančią gynybą, kaip matyti kituose tragiškuose šio karo epizoduose.