| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Izraelis meta iššūkį Iranui. Atskleista slapčiausia atominės bombos paslaptis. Oficialiai to nėra (Foto, Video)
|
(
(
Amerikiečiai tylėjoKeliais mėnesiais anksčiau, dar prieš paviešinus darbo rezultatus, apie Izraelio programą sužinojo ir Amerikos prezidento Eizenhauerio administracija, kurią Izraelis ilgai apie tai neinformavo. Eizenhaueriui jau ruošiantis palikti Baltuosius rūmus, būtent jo įpėdinis Johnas F. Kennedy darė išties didelį politinį spaudimą Izraeliui, reikalaudamas, kad Dimonos gamykla būtų atidaryta Amerikos inspektoriams. Izraelis galiausiai sutiko su tokiu patikrinimu (įdomu tai, kad tai įvyko 1964 m. sausį, po Kenedžio nužudymo), tačiau tik po to, kai jis buvo gerai paruoštas Vašingtono atstovams. Buvęs „Mossad“ agentas Rafi Eitanas rašo: „Antras, netikras tokio tipo objektas buvo pastatytas virš valdymo centro Dimonoje, aprūpintas visa matavimo įranga, sudarant įspūdį, kad ten veikiantis reaktorius skirtas tik Negevo pavertimui vešlia žemės ūkio zona. Teritorija, kurioje buvo iš Norvegijos kontrabandos būdu gabenamas sunkusis vanduo, inspektoriams buvo neprieinama „dėl saugumo priežasčių“, nes šios medžiagos kiekis būtų buvęs aiškus įrodymas, kad reaktorius buvo naudojamas visiškai kitiems tikslams.“ Amerikos inspektoriai lankydavosi Dimonoje kartą per metus, nuo 1963 iki 1969 m., kai prezidentas Nixonas nutraukė šią iniciatyvą. Nuo 1968 m. amerikiečiai jau žinojo, kad Izraelis turi masinio naikinimo ginklų, tačiau galiausiai nusprendė šią informaciją pasilaikyti sau. Jie baiminosi, kad jos atskleidimas įžiebs branduolinių ginklų lenktynes Artimuosiuose Rytuose (įskaitant Sovietų Sąjungą), o bet koks bandymas nuginkluoti Izraelį susidurtų su labai griežta Vašingtono pozicija, įskaitant, pavyzdžiui, planuojamo susitarimo parduoti Izraeliui F-4 „Phantom“ lėktuvus atšaukimą. Tačiau jei šis sprendimas būtų viešai atskleistas, Nixono administracija būtų buvusi priversta jį paaiškinti, o tai savo ruožtu galėjo lemti Izraelio atominės bombos programos atskleidimą, ko Vašingtonas nenorėjo. Galiausiai 1969 m. buvo pasirašytas slaptas JAV ir Izraelio susitarimas, pagal kurį Izraelis galėjo pasilikti savo ginklus, jei juos laikys paslaptyje ir susilaikys nuo branduolinių bandymų. Susitarimas, kurį Izraelis greičiausiai sulaužė vos po kelerių metų – bet apie tai plačiau po akimirkos. Beje, gali būti, kad amerikiečiai norėjo tylėti Izraelio masinio naikinimo ginklų klausimu dėl kitos priežasties. 1969 m. memorandume prezidentui Nixonui garsus Amerikos valstybės veikėjas Henry Kissingeris rašė: „Izraelis yra viena iš nedaugelio tautų, kurių egzistavimui iš tiesų gresia pavojus, ir jei kuri nors šalis iš tikrųjų panaudotų branduolinius ginklus, tai būtų Izraelis.“ Jei Izraelis panaudotų tokį arsenalą, ko Kissingeris, matyt, neatmetė, Jungtinės Valstijos galėtų teigti, kad nieko nežinojo apie tokią programą, ir niekas negalėtų jos apkaltinti melu. Izraelis artėja prie masinio naikinimo ginklų panaudojimoMinėtas susitarimas buvo pasirašytas praėjus dvejiems metams po masinės Izraelio masinio naikinimo ginklų gamybos pradžios Dimonoje, nors, kaip pranešama, šalis pirmąsias bombas turėjo jau 1966 m. gruodžio mėn. Jos esą buvo paruoštos panaudoti per 1967 m. birželio mėn. Šešių dienų karą, jei arabų pajėgos būtų arti Izraelio kariuomenės sutriuškinimo. Laimei, tokio dislokavimo neprireikė. Taip pat verta paminėti kitą karinę operaciją, kurią Izraelis esą planavo dar prieš prasidedant šiam trumpam konfliktui. Pranešama, kad buvo svarstoma misija, apimanti branduolinio įtaiso susprogdinimą Sinajuje. Tai buvo skirta kaip įspėjimas netoliese esančioms šalims, norinčioms pulti Izraelį. Įdomu tai, kad apie Izraelio branduolinių ginklų bandymus beveik nieko nežinoma, ir iki šiol neturime jokių konkrečių įrodymų, kad tokie bandymai buvo atlikti. Tai iš dalies galėjo lemti Izraelio prieiga prie Prancūzijos branduolinių ginklų bandymų, o dviejų programų panašumas reiškė, kad jam pačiam nereikėjo atlikti bandomųjų sprogdinimų. Turbūt labiausiai tikėtinas Izraelio ginklų bandymas, apie kurį galima ką nors rašyti, yra vadinamasis Velos incidentas 1979 m. rugsėjį, kai Indijos vandenyne buvo susprogdintas branduolinis įtaisas. Pranešama, kad tai buvo itin švarus sprogimas su minimaliomis radiologinėmis iškritomis, todėl ekspertai spėja, kad tai galėjo būti mažesnio, vadinamojo taktinio branduolinio įtaiso bandymas. Kaip jau minėta anksčiau, Izraelio branduolinės programos paslapties galiausiai nepavyko išsaugoti. „The New York Times“ pirmą kartą apie tokius pranešimus pranešė 1969 m., tačiau tik 1986 m. sužinojome pirmąją išsamią informaciją apie Izraelio bombą. Ją atskleidė Mordechai Vanunu, technikas, dirbantis tyrimų centre netoli Dimonos. Vanunu atskleidė įvairių detalių, įskaitant tai, kad 1980–1986 m. Izraelis įgijo galimybę gaminti termobranduolinius įtaisus. Tačiau už savo atskleidimus jis sumokėjo didelę kainą. Netrukus po to Vanunu buvo pagrobtas „Mossad“ pajėgų, atgabentas į Izraelį ir nuteistas 18 metų kalėti už išdavystę ir šnipinėjimą. Izraelio branduoliniai ginklai – kaip jie atrodo šiandien?JAV ne pelno siekianti organizacija „Nuclear Threat Initiative“, be kita ko, skirta planetos branduolinio arsenalo stebėjimui, primena mums, kad Izraelis niekada nepripažino turintis masinio naikinimo ginklų ir nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. NTI taip pat apskaičiavo, kad šalis šiuo metu turi apie 90 branduolinių galvučių ir beveik 1000 tonų plutonio, kuris galėtų būti panaudotas tokiems ginklams gaminti. Ji taip pat turi platų branduolinių galvučių tiekimo priemonių spektrą – nuo povandeniniais laivais paleidžiamų sparnuotųjų raketų, tokių kaip „Delfin-I“ ir „Delfin-II“, iki vidutinio nuotolio balistinių raketų, tokių kaip „Jericho III“, kurių veikimo nuotolis siekia 5500 km. Kokia tiesa? Jei Izraelis nepakeis savo branduolinių ginklų politikos, greičiausiai niekada to nesužinosime. Taip pat verta paminėti, kad mes iš tikrųjų nežinome, kokią karinę doktriną Izraelis taiko dėl savo masinio naikinimo ginklų. 1999 m. knygoje istorikas Avneris Cohenas teigė, kad joje yra keturios „raudonos linijos“, kurių peržengimas gali reikšti tokio niokojančio arsenalo panaudojimą:
Kaip matote, Izraelio atominės bombos programos istorija tikriausiai galėtų būti panaudota geram filmui. Užkulisiuose vyksta slapti susitarimai, žvalgybos rinkimo veikla tarp įvairių šalių, itin slapti sandoriai ir netgi karas, pradėtas vien dėl tokio ginklo įsigijimo. Kita vertus, turime sukryžiuoti pirštus, kad ši žavi istorija niekada nesibaigtų tuo, kad Jeruzalės valdžia panaudotų savo branduolinį arsenalą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||
Įdomiausi
102
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
.png)
