„Per Kaliningradą Lietuvos link.“ Prasideda

Svetainėje „Quora“ skaitytojas uždavė klausimą: „Ar NATO iš tikrųjų gali apginti Baltijos šalis?“

Į klausimą atsakė Tim Blizzard, senovės istorijos ir karo studijų mokslų daktaras.

Baltijos šalis NATO iš tikrųjų apginti gana sunku. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji – Rusijos sausumos pajėgų dydis (nors karas Ukrainoje tai labai pakeitė, bet įsivaizduokime laiką prieš karą) ir santykinai mažos pajėgos, dislokuotos Baltijos šalyse. Rusija, apskritai kalbant, išlaiko didesnę karinę galią vienam gyventojui nei didžiosios NATO valstybės. Apskritai tai yra labiau militarizuota valstybė. Ji turi daugybę ir labai didelių manevrinių pajėgų, tokių kaip jungtinės ginkluotosios armijos, kurios gali generuoti gana didelę kovinę galią. Dabar NATO kaip visuma turi daug didesnį karinį potencialą nei Rusija (vien Europa turi), net ir tada, kai nėra visiškai mobilizuota. Nepaisant to, NATO pajėgos yra išsklaidytos, o aukštos parengties pajėgos yra gana mažos. Tai reiškia, kad NATO labai tikėtina laimėti įprastinį karą su Rusija, tačiau rusai gali turėti pradinį pranašumą labai arti Rusijos sienos esančiose vietovėse, tokiose kaip Baltijos šalys ir Suomija. Lenkija yra daug didesnė valstybė ir turi žymiai didesnes ginkluotąsias pajėgas, todėl gali geriau apsiginti, kol laukia pagalbos.

Baltijos šalims tai reiškia, kad Rusija galės greičiau sukaupti daug daugiau kovinės galios nei NATO (bent jau teoriškai). Kadangi įvairios NATO narės didelę dalį savo pajėgų laiko rezerve, o greitojo reagavimo pajėgos turi apimti visą aljansą, NATO negalės nuolat dislokuoti pakankamai pajėgų Baltijos šalyse, kad užtikrintų, jog jos galės greitai sustabdyti rusus. NATO taip pat nenorės dislokuoti labai didelių pajėgų per parą nuo Sankt Peterburgo, bijodama tiesiog išprovokuoti rusus. Tai reiškia, kad NATO turi pasikliauti greito Baltijos šalių pastiprinimo strategija. Iš esmės idėja yra tokia, kad palaikomos „tripwire“ pajėgos, užtikrinančios, kad bet koks puolimas apimtų tiesioginę kovą tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos/Kanados/Amerikos/Vokietijos pajėgų (tai reiškia, kad automatiškai dalyvauja visi), kurios, tikimės, bent jau sulėtins puolimą, suteikdamos jums porą dienų, kad iš Vakarų ir Vidurio Europos būtų galima atgabenti daug didesnes pajėgas arba netgi oru atskraidinti iš Šiaurės Amerikos. Tai skamba puikiai, tačiau yra viena nedidelė problema: Kaliningradas.

Kaliningradas yra nedidelis Rusijos anklavas, įspraustas tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tai tarsi Rusijos tvirtovė už NATO teritorijos. Nors jis yra izoliuotas, Rusijos sausumos pajėgoms reikėtų nuvažiuoti tik apie 90 kilometrų nuo Baltarusijos, kad būtų galima atidaryti sausumos susisiekimą su Kaliningradu. Tai atkirstų Lietuvą nuo Lenkijos. Kadangi Kaliningradas yra suvereni Rusijos teritorija, jie gali laisvai ją įtvirtinti ir sustiprinti prieš pradėdami bet kokį puolimą Baltijos šalyse. Dėl to NATO labai sunku greitai perkelti savo sausumos pajėgas iš Lenkijos į Baltijos šalis, o teritorijos užėmimas gali užtrukti kelias savaites, o iki to laiko Baltijos šalys gali būti jau užimtos.

Ši geografija taip pat kelia rimtų problemų NATO pastiprinimo planui. Net jei sąjungininkai tik bandytų aplenkti Kaliningradą ir plaukti oru bei jūra, ribota šios srities geografija suteikia rusams keletą pranašumų. Nors Rusijos oro pajėgos negali varžytis su NATO, jie turi nemažai sistemų, kurios kelia rimtą grėsmę šiame scenarijuje. Pavyzdžiui, jų oro gynybos sistema S-400 gali veikti maksimaliai apie 400 kilometrų, o tai reiškia, kad iš Kaliningrado šiomis raketomis būtų galima labai efektyviai numušti sunkius transporto lėktuvus net iki Rygos. Iš tiesų, net ir su senesnėmis ir gausesnėmis S-300 PMU sistemomis jos galėtų apdengti visas Baltijos šalis tolimojo nuotolio priešlėktuvine ugnimi.

Rusai taip pat turi daugybę antžeminių priešlaivinių sparnuotųjų raketų, kurios, dislokuotos Kaliningrade, keltų labai didelę grėsmę bet kokiems jūriniams bandymams sustiprinti Baltijos šalis. Ribotuose Baltijos jūros vandenyse labai sunku veikti, kai aplink tiek daug priešlaivinių raketų baterijų. Tai labai sunku paslėpti. Šios prieigos ir manevro ribojimo sistemos kelia labai rimtą iššūkį NATO gebėjimui į Baltijos šalis perkelti pastiprinimą.

Taigi, lieka scenarijus, kuriame rusai turi pradinį pranašumą. Jie gali sutelkti pakankamai sausumos pajėgų, kad per kelias dienas/savaites tikriausiai užvaldytų Baltijos šalis, o NATO bus priversta vykdyti labai didelę ir plataus masto oro kampaniją, kad sunaikintų arba nuslopintų šias įvairias prieigos ir manevro ribojimo sistemas prieš tai, kai galės oru gabenti pastiprinimus į Baltijos šalis. Žinoma, NATO oro pajėgos galėtų susidoroti su Rusijos antžeminiu oro gynybos kompleksu, tačiau tam prireiks laiko, todėl bus labai sunku veiksmingai ginti Baltijos šalis.

Dabar absoliučiai niekas netrukdo NATO sutelkti savo pajėgas Lenkijoje ir pulti per Kaliningradą Lietuvos ir Latvijos link, siekiant išlaisvinti Baltijos šalis, ir kai NATO galės laisvai sutelkti savo pajėgas, manau, labai mažai tikėtina, kad rusai sugebės atremti šį kontrpuolimą. Rusai gali bandyti panaudoti branduolinius ginklus, kad atgrasytų NATO nuo to, o tai galėtų sukelti apsikeitimą branduoliniais smūgiais. Nepaisant to, klausimas buvo ne „ar NATO galėtų išlaisvinti Baltijos šalis“, o „ar NATO galėtų jas apginti“? Tai padaryti tikrai yra daug sudėtingų iššūkių.

Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į gana prastus Rusijos armijos veiksmus Ukrainoje. Tai gali pakeisti mūsų analizę. Tačiau turbūt turėtume palaukti, kol pasibaigs karas, kad padarytume galutines išvadas. Jie sugebėjo pasistūmėti 200 kilometrų Ukrainoje, ir turime prisiminti, kokia didelė yra Ukrainos kariuomenė (nors ji tikrai kokybiškai prastesnė nei didžiųjų NATO valstybių). Tai tiesiog dalykas, į kurį reikia atsižvelgti.