„Rusijos katastrofa. Įvyko paskutinis šūvis“

Karo ir politikos apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos straipsnis „Obozrevatel“.

Po apsižodžiavimo su Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju Dmitrijumi Medvedevu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad į Rusijos Federacijos krantus pasiųs du branduolinius povandeninius laivus. Vos po kelių dienų jie jau buvo ten. Bet kur tiksliai? Ir svarbiausia – kodėl šis pareiškimas rimtai sujaudino rusus?

Tačiau pirmiausia turime išsiaiškinti, kiek Rusija pajėgi apsiginti nuo atakų... ne, ne iš sausumos ar oro, o po vandeniu.

Pavyzdžiui, jei kalbame apie grėsmę iš oro, tai bent jau ginklo nešėjo (net ir branduolinio tipo) pakilimas yra iš anksto užfiksuojamas. Ir net jei oro gynyba pati raketos neperims, apsisaugoti galima laiku nusileidus į slėptuvę nuo bombų. Tas pats pasakytina ir apie paleidimą iš sausumos (netoli Rusijos sienų): taip, reaguoti laiko yra mažiau nei per oro ataką, bet ji vis tiek yra.

Povandeninių raketų nešėjų atveju, vandenynų ir jūrų apsuptoms šalims, tai yra visiškai nenuspėjamas povandeninis paleidimas, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali tapti lemtingas. Ir Rusija yra tik viena iš tokių šalių. Atitinkamai, dėl savo saugumo ji privalo visiškai kontroliuoti vandens erdvę – taip pat ir orą.

Manau, kad patys rusai turi ką pasakyti apie „analogų pasaulyje neturinčios oro gynybos“ efektyvumą, kiekvieną rytą įkeldami naujus vaizdo įrašus iš skirtingų regionų ir rajonų – su pataikymais į labai įdomius objektus. Kalbant apie povandeninės situacijos kontrolę, tai yra daug sunkesnė užduotis – ir Rusija jos visiškai neįvykdė.

Šiek tiek ne į temą

Žinoma, iškart po įžangos turėjo būti skyrius, skirtas paaiškinti, kodėl Rusijai taip blogai sekasi stebėti povandeninę situaciją prie savo sienų – su tiesioginiais pavyzdžiais. Tačiau svarbus ir kitas dalykas, itin diskredituojantis Rusijos pusę ir sukėlęs daug rezonanso besispecializuojančių ekspertų bendruomenėje.

Faktas tas, kad rugpjūčio 3 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė slaptus dokumentus apie 955 projekto ketvirtos kartos strateginį branduolinį povandeninį laivą „Kniaz Požarskij“.

Šis povandeninis laivas yra projektas, sukurtas dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, o pagrindinis jo modelis „Jurij Dolgorukij“ buvo padėtas 1996 metais...Taip, neklystate, pirmojo šio projekto povandeninio laivo išplukdymas įvyko praėjus 16 metų nuo projekto kūrimo pradžios Rubino jūrų inžinerijos centriniame projektavimo biure. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 2013 m. kaip 31-ojo povandeninių laivų diviziono dalis, tačiau ilgai tarnavo jūrų supervalstybei – šiuo metu yra remontuojamas, o remontas turėtų trukti iki... 2027 m.

Po „Jurijaus“ Rusija prie projekto triūsė kaip išprotėję lemingai. Faktas tas, kad po šio povandeninio laivo paleidimo buvo aptikta daug defektų. Jie dažnai „išplaukdavo į paviršių“ povandeninio laivo eksploatavimo metu, todėl turėjo būti pataisyti pačiame „projekte“ – kaip sakoma, spontaniškai. Dėl to kiekvienas naujas laivų statykloje pastatytas projekto 955 povandeninis laivas jau turėjo pataisymų, taip pat buvo „taisomas“ statymo metu. Šiandien „Kniaz Požarskij“ yra pats tobuliausias projektas, bet tik todėl, kad jis yra paskutinis. Ir tai nereiškia, kad jis buvo galutinai ištobulintas. Taigi...

Viskas, ką Rusijos laivų statytojai darė pagal savo naujausią branduolinio povandeninio laivo „Kniaz Požarskij“ projektą, tapo viešai prieinama Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos darbo dėka. Tai yra, paskutinis branduolinio povandeninio laivo projektas šiuolaikinės Rusijos istorijoje, kurį ji dešimtmečius tobulino naujausioje modifikacijoje, išplaukė į jūros paviršių... O kaip dėl amerikietiškų analogų?

Tačiau šiuo intriguojančiu momentu grįžkime prie pagrindinės temos – Rusijos povandeninės erdvės apsaugos.

Šimtmečio gedimas

Tolimais 2016-aisiais buvo sugadintas stacionarus Šiaurės laivyno povandeninio situacijos apšvietimo kompleksas MGK-608M – žvejybos tralas jį tiesiog perpjovė. Žvejai nežinojo, kad jų tralavimo zonoje yra strategiškai svarbus kompleksas, kuris beveik visam Šiaurės laivynui suteikia apsaugą nuo potencialaus priešo povandeninių ginklų, leidžia sekti jų judėjimą, taip pat užtikrina pakrantės infrastruktūros objektų apsaugą nuo sabotažo ir netikėto įsiskverbimo.

Iš viso Rusijoje budėjo dvi tokios sistemos, o viena iš jų buvo ta, kurią 2016 m. sugadino žvejai.

Tačiau tai dar ne viskas.

Atrodytų, kad tokią sistemą reikia kuo greičiau suremontuoti ir vėl sekti priešo povandeninius laivus, kurie kelia grėsmę „didžiosios jūrų supervalstybės“ saugumui. Bet ne.

Paaiškėjo, kad Rusija neturi priemonių ištaisyti šio „nesusipratimo“ ir kuo greičiau atkurti MGK-608M veikimą – juk tam reikalingi specializuoti laivai. Ir, o stebukle, Rusijos Federacija kaip tik pradeda statyti projekto „Svijaga“ ir „Viatka“ laivus – būtent tokiems poreikiams.

Tuo pačiu metu Karinių jūrų pajėgų ginkluotės vyriausiojo vado pavaduotojas viceadmirolas Igoris Muchamečinas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad Kariniam jūrų laivynui reikia mažiausiai trijų naujų kabelių tiesimo laivų. Pažymėtina, kad galiausiai buvo statomi tik du.

Šių laivų nuleidimas buvo numatytas 2018 ir 2019 metais, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo pakenčiama, tačiau vėliau jis buvo atidėtas iki 2020 ir 2021 metų. Po kurio laiko Zelenodolsko Gorkio gamykla paskelbė, kad negali laiku pristatyti 15310 projekto kabelinių laivų, o terminai buvo atidėti iki... 2023 ir 2024 metų. Tačiau galiausiai „Svijaga“ ir „Viatka“ taip ir nebuvo perduoti laivynui, o MGK-608M remonto darbai taip ir neprasidėjo.

Dar kartą: nuo 2025 m. liepos mėn. Šiaurės laivyno MGK-608M povandeninės situacijos stebėjimo stacionarus kompleksas neveikia, o specializuoti laivai, galintys jį remontuoti, nebuvo pastatyti. Ir atsižvelgiant į tai, Donaldas Trumpas siunčia branduolinius povandeninius laivus prie Rusijos krantų, o Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia duomenis apie tai, kas tikriausiai yra paskutinis Rusijos Federacijos istorijoje 955 projekto strateginis branduolinis povandeninis laivas.

O dabar paskutinis šūvis į negyvą MGK-608M korpusą. Tiesa ta, kad 2014 m. „Atol“ įmonėje, kuri gamina šį kompleksą, taip pat atlieka jo remontą ir modernizavimą, dirbo 420 žmonių nuo 45 iki 55 metų amžiaus. Atitinkamai šiandien daug mažesnė komanda turi užtikrinti naujų gaminių gamybą, modernizavimą ir remontą.

Visa tai sunku pavadinti kitaip nei Rusijos katastrofa. Ne veltui sakoma, kad viskas, kas nugrimzta po vandeniu, po juo ir lieka. Ir būtent todėl ne visi iki galo suprato krizės ir nevilties, į kurią atsidūrė Rusijos Federacijos aukščiausioji vadovybė po Donaldo Trumpo pareiškimo apie povandeninius laivus, gylį.