Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Radome kliūčių. Privalome jas pašalinti, sako Lukašenka.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Baltarusijos naujienų agentūros „BelTa“ teigimu, Aleksandras Lukašenka sušaukė susitikimą Valstybės saugumo komiteto (KGB) veiklai aptarti. Diktatorius iš pradžių pareiškė, kad susitikimas pirmiausia susijęs su karine ir politine padėtimi aplink Baltarusiją. „Nerimą kelia tai, kad mūsų kaimynės – Lenkija ir Baltijos šalys – yra labai išsigandusios ir agresyvios Baltarusijos atžvilgiu. Spaudimas daromas visomis kryptimis. Šį spaudimą pirmiausia jaučia mūsų žvalgybos tarnybos. Todėl didžiausią dėmesį skiriame KGB ir valdžios bloko darbui apskritai“, – pareiškė Lukašenka. Jis nori, kad KGB įvestų daugiau teroroPasak diktatoriaus, „turime pasimokyti iš Baltarusijos saugumo tarnybos veiksmų 2020 m.“. 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai, kuriuose Aleksandras Lukašenka surinko daugiau nei 80 procentų balsų. Sviatlana Cichanouskaja, atstovaujanti opozicijai, pagal oficialius rezultatus surinko 10,1 proc. rinkėjų balsų. Rinkimai buvo pripažinti suklastotais, o visoje šalyje kilo protestai, kuriuos režimas žiauriai numalšino. Taip pat buvo represuojami opozicijos veikėjai ir žurnalistai. „2020 metais ir vėliau pastebėjome savo trūkumus, taip pat radome kliūčių. Privalome jas pašalinti. Tai reikia daryti pirmiausia“, – pabrėžė Lukašenka. „Nereikia gailėti pinigų tiems, kurie dirba KGB. Nereikėtų gailėti pinigų konkretiems rezultatams“, – pridūrė diktatorius, įsakydamas parengti ataskaitą apie saugumo tarnybos tobulinimą. Armija galės numalšinti protestusKeliomis dienomis anksčiau, pasak „Belsat“, Atstovų rūmams buvo pateiktas įstatymo projektas: „Dėl karinio saugumo ir gynybos įstatymų pakeitimo“. Jame numatyti trijų pagrindinių įstatymų pakeitimai: „Dėl gynybos“, „Dėl Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų“ ir „Dėl karo padėties“. „Pataisa aiškiai nurodo, kad ginkluota Baltarusijos gynyba tampa pagrindiniu gynybos politikos elementu. Anksčiau apibrėžime buvo pabrėžiamas teisinių, politinių, ekonominių ir socialinių priemonių rinkinys – dabar prioritetas teikiamas jėgos panaudojimui. (...) Karo atveju armija privalo ne tik atremti agresiją, bet ir nugalėti priešą, kad sudarytų taiką sąlygomis, kurios neprieštarauja Baltarusijos nacionaliniams interesams“, – praneša „Belsat“. „Belsat“ pažymi, kad armijos taikos meto užduotys buvo išplėstos, įtraukiant, be kita ko, „vidaus ginkluotų konfliktų prevenciją, dalyvavimą informacinėse konfrontacijose valstybės interesais, reagavimą į krizes Baltarusijoje ir sąjungininkėse šalyse bei incidentų ir provokacijų neutralizavimą pasienyje. Tai reiškia, kad armija gali būti dislokuota, pavyzdžiui, protestams malšinti“. Taip pat išplėsti karo padėties įvedimo pagrindai, kuriuos gali sukelti ne tik agresija prieš Baltarusiją, bet ir išpuolis prieš sąjunginę valstybę arba Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narę (tai apima: Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Rusiją ir Tadžikistaną).
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|