| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
„Skraidantys karstai“. 5 naikintuvai, kurie gąsdina net drąsiausius pilotus (Foto)
|
(
(
Misijos jų pilotams virto tikra išlikimo kova.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Per karinės aviacijos dešimtmečius kai kurie naikintuvai tapo ikoniniais ir pilotų labai giriami už lengvą valdymą, o kiti, nepaisant įspūdingų savybių teoriškai, kiekvieną misiją paverčia kova už išlikimą ir pelnytai užsitarnavo tokias pravardes kaip „Našlių kūrėjas“ arba „Skraidantis karstas“. Pateikiame penkis naikintuvus, kurie kelia baimę ir gali kelti mirtiną grėsmę net drąsiausiems ir įgudusiems pilotams. F-104 „Starfighter“
„Lockheed“ sukurtas F-104 „Starfighter“ teoriškai buvo revoliucinis: 2 machų greitis, pakilimas raketos greičiu ir aptakus profilis. Tačiau itin ploni sparnai, dėl kurių jis buvo toks greitas dideliame aukštyje, taip pat padarė jį mirtinai pavojingą skrendant mažu greičiu. Vien Vokietija per katastrofas prarado daugiau nei 290 F-104 naikintuvų, per kurias žuvo daugiau nei 100 pilotų. MiG-21
MiG-21 tapo plačiausiai istorijoje gamintu viršgarsiniu orlaiviu – jų pagaminta daugiau nei 11 000. Nors oro mūšiuose jis buvo neįtikėtinai greitas ir manevringas, pilotams jis kėlė baimę dėl minimalios avionikos, prasto matomumo ir itin riboto degalų bako, kurio tarnavimo laikas kovos metu kartais buvo mažesnis nei 45 minutės. Pilotai juokavo, kad su MiG-21 jie skraido pagal chronometrą, o ne pagal degalų matuoklį F-111 „Aardvark“
F-111 turėjo pažangių savybių, būdingų tam laikotarpiui septintajame dešimtmetyje: kintamus sparnus, reljefo sekimo radarą ir perėmėjų veikimo nuotolį, kurio neturėjo jokie konkurentai. Tačiau visa tai atsvėrė trūkumai: svoris, sudėtingumas ir priežiūros problemos. JAV oro pajėgos ankstyvosiose operacijos stadijose patyrė dešimtis katastrofų dėl reljefo suvokimo problemų, o daugelis įgulų teigė, kad skraidymas F-111 labiau priminė ankstyvojo skraidančio superkompiuterio, o ne naikintuvo valdymą. Jak-38
Sovietinis Jak-38, vertikalaus kilimo ir nusileidimo (VTOL) orlaivis, buvo ambicingas atsakas į britų „Harrier“, tačiau turėjo rimtų trūkumų. Jo keliamieji varikliai buvo nepatikimi ir padidino svorį skrydžio metu, o pagrindinio variklio trauka buvo ribota. Dėl to jo naudingoji apkrova ir skrydžio nuotolis buvo maži. Dėl dažnų variklio užsidegimų ir prastos galios sovietų pilotai jį praminė „skraidančiu žiebtuvėliu“. Gloster Meteor
„Gloster Meteor“ įėjo į istoriją kaip pirmasis britų reaktyvinis lėktuvas, tačiau ankstyvąsias naikintuvo versijas kamavo prasta kabinos ergonomika, nepatikimas radaras ir valdymo problemos blogu oru ar naktį – sąlygomis, kuriomis jie buvo priversti skraidyti. Nors tai nutiesė kelią ateities reaktyviniams lėktuvams, nedaugelis jo nepastebėjo, kai atsirado pažangesni modeliai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||||||||
Įdomiausi
290
(1)
.png)
