Pirmasis pasaulyje reaktyvinis naikintuvas. Kodėl Hitlerio Me 262 neišgelbėjo Trečiojo Reicho? (Video)

1944 m. Europos padangėje pasirodė orlaivis, galėjęs pakeisti karo eigą – pirmasis pasaulyje serijinis reaktyvinis naikintuvas „Messerschmitt Me 262“. Šis vokiečių lėktuvas, galintis pasiekti iki 870 km/val. greitį, sąjungininkų propelerinius naikintuvus aplenkė daugiau nei 160 km/val. Pirmą kartą aviacijos istorijoje reaktyvinės technologijos tapo realybe mūšio lauke.

Me 262, pravardžiuojamas „Schwalbe“ (Kregždutė) ir „Sturmvogel“ (Audrapaukštis), buvo varomas dviem „Junkers Jumo 004“ turboreaktyviniais varikliais, turėjo plataus profilio sparnus, buvo sunkiai apginkluotas keturiomis 30 mm MK 108 patrankomis ir galėjo gabenti 24 raketas. Dėl greičio pranašumo jis galėjo atakuoti sąjungininkų bombonešių formacijas ir dingti, kol juos lydintys naikintuvai nespėjo sureaguoti.

Tačiau, nepaisant technologinio pranašumo, Me 262 turėjo nemažai lemtingų trūkumų. Nepatikimi varikliai dažnai sugesdavo, ypač kylant. Lėta reakcija į valdymą ir pažeidžiamumas ore orlaivį darė pavojingą ne tik priešui, bet ir savo pilotui. Hitlerio sprendimas naudoti Me 262 kaip naikintuvą-bombonešį dar labiau sumažino jo efektyvumą ir atidėjo masinę gamybą.

Sąjungininkų pilotai prisiminė, kaip reaktyviniais varikliais varomi Me 262 lėktuvai pro juos praskriejo, „tarsi jie stovėtų vietoje“. Jų pasirodymas buvo šokas ir iššūkis sąjungininkų oro pajėgoms. Tačiau vėlyvas pristatymas, logistinės problemos ir strateginės klaidos neleido Me 262 pakeisti karo eigos.

Me 262 nebenaudojamas jokioje pasaulio kariuomenėje, tačiau kelios restauruotos kopijos skraido aviacijos šou, primindamos apie technologinį proveržį ir jo ribotumus. Jis paliko palikimą kaip reaktyvinių lėktuvų amžiaus prototipas, atveriantis kelią viršgarsiniams naikintuvams ir slaptosioms technologijoms.