Lukašenka persigalvojo: „Planuojamas branduolinių ginklų panaudojimas“. „Zapad-2025“ kelia siaubą

„Zapad“ pratybos kelia nerimą jau daugelį metų, tačiau 2025 m. gali būti išskirtinės. Pirmą kartą atvirai aptariamos branduolinių ginklų panaudojimo simuliacijos netoli Lenkijos. Kartu su Rusijos ir Baltarusijos karine integracija tai piešia vaizdą, kaip regionas vis labiau artėja prie pavojingos destabilizacijos, rašo DW.

Rugpjūčio 12 d. Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad pratybos „Zapad-2025“ vyks 2025 m. rugsėjo 12–16 d. Trečiadienį, rugpjūčio 13 d., po uždaro susitikimo su A. Lukašenka, Baltarusijos gynybos ministras generolas Viktoras Chreninas pareiškė, kad pratybų metu bus įdiegtas „branduolinis komponentas“.

Oficialiai paskelbtas sąjunginės valstybės „įprastas gynybos pajėgumų patikrinimas“ iš tikrųjų kelia rimtą susirūpinimą visame regione, ypač po pranešimų apie scenarijus, susijusius su branduolinių ginklų panaudojimu.

Po susitikimo su Aleksandru Lukašenka Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas atskleidė, kad pratybos apims:

• branduolinių ginklų panaudojimo planavimą;
• naujosios žvalgybos ir smūgių sistemos „Orešnik“ valdymą;
• priešo oro antskrydžių atrėmimą;
• gynybinių kovų vykdymą dalyvaujant aviacijai;
• kovą su diversijų grupuotėmis ir nelegaliais ginkluotais dariniais.

„Tai yra strateginio atgrasymo elementas. Turime būti pasiruošę viskam“, – pareiškė V. Chreninas, remdamasis Vakarų „militarizavimo“ argumentu.

Rugpjūčio 6 d. į Baltarusiją atvyko pirmoji Rusijos kareivių ir karinės įrangos siunta. Juos pasitiko Baltarusijos armijos atstovai su tradicine „duona ir druska“. Pratybų dalyvių skaičius neatskleistas, tačiau ekspertai tikisi iki dešimčių tūkstančių kareivių.

Iš pradžių Baltarusijos valdžia pabrėžė, kad šios pratybos buvo planuotos ir reguliarios, tačiau pastaruoju metu vis dažniau teigiama, kad jų rengimas yra atsakas į „militarizaciją“ kaimyninėje Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

„Negalime ramiai stebėti savo vakarinių ir šiaurinių kaimynų militarizavimo“, – „BelTA“ citavo V. Chreniną.

Ypatingą dėmesį sulaukia planuojamas „Orešnik“ sistemos – modernaus žvalgybos ir smūgio komplekso dislokavimas. Sistema sujungia palydovinės žvalgybos, dronų ir radarų duomenis su dirbtinio intelekto algoritmais, skirtais greitam taikinių pasirinkimui.

NATO analitikai pabrėžia, kad tokios pratybos galėtų būti bandymas patikrinti Vakarų atsaką arba netgi hibridinės agresijos preliudija.