„Jie bus pasiruošę šaudyti į rusus. Lietuva ruošia savo žmones karui“

Nors daugelyje Vidurio Europos šalių jau daugelį metų diskutuojama apie būtinybę ruošti savo visuomenes karui, daugeliu atvejų tai baigiasi deklaracijomis ir politiniais ginčais. Lietuva nusprendė pasirinkti kitokį požiūrį. Per ateinančius trejus metus bus įsteigti devyni centrai, kuriuose tūkstančiai piliečių mokysis valdyti ir konstruoti dronus. Mokymai bus siūlomi tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems.

Jie bus pasiruošę šaudyti į rusus. Lietuva ruošia savo žmones karui

Pirmieji trys centrai bus atidaryti rugsėjį Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose. Kiti šeši bus atidaryti iki 2028 m. Mokymus vykdys Lietuvos šaulių sąjunga ir Neformaliojo švietimo agentūra. Vyriausybė programai skirs 3,3 mln. eurų. Už šias lėšas bus įsigyjami dronai skrydžiams patalpose ir lauke, valdymo sistemos, vaizdo perdavimo sistemos ir speciali programėlė, skirta bepiločių orlaivių valdymo mokymams.

Planas paprastas. 15 500 suaugusiųjų ir 7000 vaikų įgis įgūdžių, kuriuos prireikus bus galima panaudoti nacionalinėje gynyboje. 3–4 klasių mokiniai konstruos ir pilotuos paprastus dronus, o vyresni mokiniai mokysis programavimo ir valdymo patalpose. Vidurinių mokyklų mokiniai projektuos 3D mašinų dalis ir konstruos pažangius FPV modelius.

Lietuviai reaguoja į Baltarusijos provokacijas

Lietuvos vyriausybė neslepia strateginio projekto pobūdžio. Oficialiame pareiškime pabrėžiama, kad tikslas – „išplėsti civilinės gynybos pasirengimą“ ir reaguoti į augantį dronų vaidmenį ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir šiuolaikiniame mūšio lauke. Šalis, esanti NATO rytiniame flange, ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, taip pat su Baltarusija. Liepos mėnesį Lietuvos saugumo tarnybos pranešė apie atvejus, kai Rusijos dronai pažeidė jos oro erdvę iš Baltarusijos.

Šiame kontekste dar didesnę reikšmę įgauna Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai. Jis pareiškė, kad šalys, prisijungusios prie vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, turi būti pasirengusios dislokuoti karius saugumui Ukrainoje užtikrinti.

„Turime būti pasiruošę dislokuoti pajėgas saugumui Ukrainoje užtikrinti, kai tik bus sukurtos tinkamos sąlygos“, – sakė Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą daro didelę įtaką saugumo situacijai visoje Europoje, todėl visos pastangos nutraukti karo veiksmus yra sveikintinos, tačiau tik Kyjivui ir europiečiams palankiomis sąlygomis. Nausėda taip pat pabrėžė, kad taikos klausimas neturėtų būti sprendžiamas be Ukrainos dalyvavimo, todėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų dalyvauti būsimuose susitikimuose.