Strateginiai spąstai: „Pekinui tereikia spragtelėti pirštais – Vokietijos ir Lietuvos gynyba subyrės“

Vokietija nori, kad jos kariuomenė būtų stipriausia Europoje, išleisdama šimtus milijardų eurų savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimui. Tačiau jos ambicingi planai gali įstrigti dėl Kinijos dominavimo pagrindinių retųjų žemės metalų tiekime. Jei Briuselis nesugebės sukurti veiksmingų paramos mechanizmų, Europa susidurs su rimta strategine grėsme. 

O jeigu problemų turės Vokietijos kariuomenė, tai atsilieps ir brigadai Lietuvoje.

Berlyno planai prieš Pekino kvazimonopoliją

Kancleris Friedrichas Merzas nori, kad Vokietija turėtų stipriausią kariuomenę Europoje. Berlynas planuoja iki 2029 m. šiam tikslui išleisti šimtus milijardų eurų, nutraukdamas dešimtmečius trukusį fiskalinį suvaržymą. Karinių transporto priemonių, raketų ir šaudmenų gamyba spartėja, gamyklos modernizuojamos, o apleistos gamybos linijos atgaivinamos.

Tačiau Chemnico technologijos universiteto atstovas Jakobas Kullikas, retųjų žemės išteklių politikos ekspertas, atkreipia dėmesį, kad siekiant šio tikslo gali kilti rimtų iššūkių.

„Jei žaliavos iš Kinijos staiga baigsis, mūsų gynybos pramonės planai gali įstrigti“, – sakė jis interviu „Politico“.

Todėl Vokietijos ginklų pramonės atgaivinimas remiasi labai trapiu pagrindu.

ES priklauso nuo Kinijos

Kiekvienam tankui, raketai ar dronui reikalingos žaliavos, kurių dauguma žmonių negalėtų pakeisti. Vokietijos pramonininkų federacija (BDI) atkreipia dėmesį, kad tokie elementai kaip neodimis, disprozis, volframas, grafitas, titanas ir didelio grynumo magnis yra šiuolaikinių karinių sistemų pagrindas – nuo radarų iki dronų variklių ir orlaivių fiuzeliažų.

Tačiau šiuo atžvilgiu Vokietija ir visa Europos Sąjunga beveik visiškai priklauso nuo Kinijos, artimos Rusijos partnerės. ES importuoja 95 % savo strateginių žaliavų. Kinija kontroliuoja daugiau nei pusę pasaulinio daugelio svarbių mineralų perdirbimo, o kai kurių, pavyzdžiui, galio ir germanio, perdirbimo – iki 86 %. Rizika didėja kartu su technologijų pažanga. „Eurofighter“ naikintuvai pagaminti iš lengvo ir tvirto titano, daugiausia perdirbamo Kinijoje, o Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ patvirtina, kad jos prieštankinėse raketose yra volframo šerdžių.

„Tai didžiulė rizika“

Problema nėra teorinė. Pekinas aktyviai riboja pagrindinių žaliavų eksportą Vakarų gynybos įmonėms, o tai sukelia vėlavimus ir didėjančias išlaidas.

„Be jokios abejonės, makroekonominiu požiūriu tai yra didžiulė rizika. Net jei Kinija išlaikys eksportą, struktūrinė priklausomybė išlieka. Visos šias technologijas naudojančios šalys – Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Karalystė – priklauso nuo tų pačių tiekimo grandinių, vedančių į Kiniją“, – interviu „Politico“ perspėja Kullikas.

Europos Sąjunga privalo reaguoti. „Tai neatsakinga“

Pasak Vanessos Zobel, Bundestago narės iš CDU, dabartinės ES priemonės, įskaitant Svarbiausių žaliavų įstatymą, yra nepakankamos – jos apibrėžia problemą, tačiau jų veiksmingumas stringa biurokratinėse procedūrose.

Politikė aiškiai siūlo nacionalinėms valstybėms įsikišti ten, kur Briuselis elgiasi pernelyg atsargiai. Ji ragina sukurti nacionalinius strateginių mineralų, įskaitant retųjų žemės elementų, rezervus gynybos pramonei.

„Be saugių tiekimo grandinių patikimas karinis atgrasymas neįmanomas. Būti tokiai priklausomai saugumui itin svarbiose srityse yra neatsakinga“, – griausmingai pareiškė ji interviu „Politico“.

Zobel pabrėžia, kad rezervai yra tik trumpalaikis sprendimas. Tvariam atsparumui reikalingi struktūriniai pokyčiai: savo kasyklų paleidimas pagrindiniuose telkiniuose, gavybos leidimas ir finansavimo prioritetų nustatymas.

„Kiekvienas, norintis turėti atsparią gynybos pramonę, turi mąstyti kaip geopolitinis žaidėjas. Zeitenwende [„permainų laikų“ politika – red.] turi būti matoma mūsų sprendimuose. Viskas yra politiška. Viskas yra strategiška“, – padarė išvadą ji.