Lavrovas. „Į 1-ą planą. Baltijos šalys“

Rusijos užsienio reikalų ministerijos žurnalas paskelbė straipsnį pavadinimu „Baltijos šalys: pavojaus garantijos. Jame siūloma Baltijos jūros regioną laikyti „potencialiu karinių operacijų teatru“.

Apie tai pranešė Rusijos leidinys „Agentstvo. Novosti“.

Straipsnyje teigiama, kad Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse formuojasi vadinamoji „pilkoji zona“. Autorius tai įvardijo kaip asimetrinių konfliktų erdvę. Šioje zonoje, anot straipsnio, į pirmą planą iškyla „propaganda, aktyvi žvalgyba, pereinanti į terorizmą, ir psichologinės operacijos“.

Autorius pripažįsta, kad Rusijai itin sunku „prasimušti“ į Šiaurės jūrą. Straipsnyje pabrėžiama, kad politinė padėtis regione esą yra „negrįžtama“: pasak autoriaus, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje ir Šiaurės Europoje į valdžią ateis tik tos jėgos, kurios remia „agresiją prieš Rusiją“. Kartu jis atkreipia dėmesį į šių šalių bendradarbiavimo saugumo srityje su Didžiąja Britanija ir Vokietija augimą, pavadindamas tai „strateginiu tikslu sukurti grėsmę Rusijos Federacijai ir Baltarusijai“.

Straipsnyje neatmetama tiesioginio karinio susidūrimo tarp Rusijos ir NATO Baltijos šalyse galimybė.

„Geografinė padėtis ir istorinių pasakojimų kompleksas verčia mus ir mūsų oponentus rytinę Baltijos jūros dalį laikyti potencialiu karinių operacijų teatru – galbūt klasikiniu, o galbūt „pilkuoju“ formatu“, – rašoma straipsnyje.

Publikacijos kontekstas yra svarbus. „Meždunarodnaja žizn“ yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos žurnalas, leidžiamas nuo 1922 m., o jo valdybai vadovauja ilgametis užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Iš esmės ši publikacija atspindi Kremliaus strategiją: pateikti Baltiją kaip galimo karo areną ir pateisinti savo agresyvią politiką.

Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tapo praktiškai vidine Aljanso vandens erdve, o Rusijos sausumos siena su NATO padvigubėjo iki 2 600 kilometrų.