Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Įsivaizduokite elegantišką, vikšrinę, bepilotę transporto priemonę, ginkluotą pažangiais jutikliais ir mirtinais sviediniais, galinčią sekti taikinius už regėjimo lauko ribų. Mūšio laukas žengia į erą, kai autonominės smūgio sistemos su tiksliu valdymu nebėra praeitis, o realybė, ir naujausias Europos pasiekimas tai patvirtina. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ką tik pristatytas MARSEUS programos vaisius: „Milrem Robotics“ sukurtos „Estonian Type-X“, MBDA sukurtos „Akeron LP“ raketos ir „SignalGeneriX“ sukurtos „RFHunter“ sistemos derinys. Šiomis pastangomis sukurta kovos sistema nebėra evoliucija, o operacinio efektyvumo revoliucija, kalbant apie mūšio lauko autonomiją ir strateginę nepriklausomybę. Joje naudojamos galingos „Akeron LP“ raketos, kurios dabar galės visiškai nauju būdu atakuoti priešo šarvuočius. Tai priverčia šarvuotąsias pajėgas atrodyti kaip viduramžiais. Dabar šis ginklas sukels žudynes, kokių dar niekada nebuvoMARSEUS projektas, pradėtas 2022 m. gruodžio mėn. ir numatytas iki 2025 m. lapkričio mėn., subūrė 15 pramonės dalyvių iš Belgijos, Prancūzijos, Švedijos ir Kipro, o finansavimas daugiausia (25 mln. eurų iš maždaug 27,3 mln. eurų) buvo gautas iš Europos gynybos fondo. Remiantis ankstesniu 2019 m. EDIDP LynkEUs projektu, MARSEUS siekė įdiegti bendrą architektūrą, leidžiančią vykdyti atakas už regėjimo lauko ribų tiek iš nepilotuojamų, tiek iš pilotuojamų platformų. Pagrindiniai elementai? Saugūs duomenų perdavimai, dirbtiniu intelektu pagrįstos taikymo sistemos ir koordinuotas jutiklių bei ginklų tinklas, visi sukurti remiantis komponentais, kurie mažina priklausomybę nuo ne ES tiekėjų. Šiek tiek palaukėme šio projekto rezultatų, tačiau 2025 m. liepos 1 d. „Milrem“ sėkmingai pademonstravo savo integruotą kovos platformą, koordinuodama veiksmus su Prancūzijos, Švedijos, Belgijos ir Kipro gynybos ministerijomis. Sistema atliko atakas už regėjimo lauko ribų, atakavo plika akimi nematomus taikinius ir demonstravo visišką elektromagnetinį suvokimą. Paskelbtoje medžiagoje nebuvo parodytas paleidimo momentas, o tik dabartinė sistemos forma lauke, kurią sudaro trys pagrindiniai komponentai:
Hibridinė, vikšrinė kovinė transporto priemonė, sverianti 12,5 tonos ir 6,2 metro ilgio, apsaugota STANAG 4 lygio šarvais. Ji gali gabenti iki 5 tonų naudingąjį krovinį ir kelyje pasiekti 80 km/val. greitį (50 km/val. bekelėje). Ji skirta nuotoliniam arba pusiau autonominiam valdymui, idealiai tinka didelės rizikos misijoms ir darbui spiečiuose su pilotuojamais vienetais.
30–40 kg sverianti ir maždaug 1,7–1,8 metro ilgio raketa turi tandeminės formos užtaiso galvutę, galinčią pramušti daugiau nei 1 metrą šarvų ir 2 metrus gelžbetonio. Dėl daugiarūšės valdymo sistemos (lazerio, TV, IR) ir radijo ryšio ji palaiko „šaudyk ir pamiršk“ režimus, valdymą prieš ir po paleidimo bei taikinio perorientavimą skrydžio metu. Paleidžiama iš žemės, ji gali pataikyti į taikinius, esančius daugiau nei 8 km atstumu, o paleidžiama iš oro – iki 20 km atstumu.
Įrengta ant bokštelio su „Akeron LP“ raketų paleidimo įrenginiais, ši sistema pasyviai aptinka ir nustato elektromagnetinę spinduliuotę neperduodant signalo, o tai labai svarbu aplinkoje be GPS arba esant trukdžiams. Ji leidžia transporto priemonei diskretiškai žvalgyti ir žymėti taikinius ugniai. Ši modulinė konstrukcija leidžia greitai pakeisti ginklus ir jutiklius, o galimybė atakuoti taikinius dideliu atstumu, net ir už regėjimo lauko ribų, sumažina riziką draugiškoms pajėgoms. Praktiškai keli tokie robotai, aprūpinti „Akeron LP“ raketomis, kare gali sunaikinti net ir pažangiausius tankus, o vėliau pasitraukti iš atakos vietos nerizikuodami savo kareivių gyvybėmis. Todėl MARSEUS sistema skelbia apie naują Europos gynybos modelį, pagrįstą nepilotuojamomis sistemomis. Vien jos demonstravimas rodo galingą robotikos, tiksliųjų raketų ir pasyvios žvalgybos derinį, kuris jau buvo išbandytas realiomis sąlygomis. Europa dabar susiduria su paprasta užduotimi: subręsti, integruoti ir įtraukti šiuos pajėgumus į savo gynybos struktūras. Jei šis siekis bus sėkmingas, jis ne tik pakeis sausumos karą, bet ir sustiprins Europos, kaip autonominių karinių sistemų lyderės, pozicijas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|