„Uždarykite dangų! Susprogdinkite tiltus! Užminuokite visą teritoriją!“ Nulinė valanda ant sienos su Lietuva

Lietuva uždarė savo oro erdvę palei sieną su Baltarusija. Tai yra atsakas į didelio masto Baltarusijos ir Rusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., praneša „Delfi“.

Kai kurie karo ekspertai baiminasi, kad Rusija ir Baltarusija pasinaudos savo pajėgų sutelkimu šių pratybų metu, kad surengtų ginkluotą provokaciją prieš Baltijos šalis ir Lenkiją.

Todėl Lietuva, Latvija ir Estija skubiai stiprina bendrą Baltijos gynybos liniją palei sienas su Putino ir Lukašenkos režimais – nuo ​​Rusijos Kaliningrado srities iki Narvos upės žiočių Estijos rytinėje sienoje su Rusija.

Nors per tris savaites, likusias iki šių pratybų pradžios, beveik nieko negalima padaryti, linija statoma galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, kai, pavyzdžiui, pasibaigus karui Ukrainoje Rusija nuspręs pulti Baltijos šalis.

Galiausiai palei šią liniją bus įrengta apie 1000 betoninių bunkerių, iškasti prieštankiniai grioviai ir nutiesti tiekimo keliai Baltijos šalių ir NATO pajėgoms.

„Uždarykite dangų! Susprogdinkite tiltus! Užminuokite visą teritoriją!“ Nulinė valanda ant sienos su Lietuva

Lietuviai taip pat rengia planą užminuoti visą sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, o krizės atveju susprogdinti visus tiltus ir viadukus šiose teritorijose iki 50 km atstumu į šalies vidų, rašo „Daily Express“.

Baltijos šalių vadovybės supranta, kad pastatyti barjerą, kurio Rusijos kariai visiškai negalės kirsti, neįmanoma. Tačiau tikslas – kuo labiau juos sulėtinti, priversti kovoti gynybinėse zonose ir laimėti laiko papildomų NATO pajėgų dislokavimui.

Bendra Baltijos šalių gynybos linijos statybos kaina oficialiai įvertinta 210 mln. eurų – po 70 mln. eurų kiekvienai šaliai. Tai didelė našta jų kariniams biudžetams, bet tikrai mažesnė nei joms tektų pakelti plataus masto gynybinio karo atveju, jei šie įtvirtinimai nebūtų įrengti.

Ekspertai taip pat nerimauja, kad, skirtingai nei Ukraina, Baltijos šalys beveik neturi „strateginio gylio“, kuriame, spaudžiamos Rusijos, jų kariuomenės galėtų palaipsniui trauktis ir persigrupuoti. Jie atkreipia dėmesį, kad pirmajame 2022 m. Ukrainos puolimo etape rusai užėmė teritoriją, dvigubai didesnę už visą Lietuvos teritoriją.

„Didžiausia grėsmė mums kils iškart po to, kai bus pasirašytos paliaubos Ukrainoje. Putinas neleis mums laukti 10 metų. Jei nebūsime pasiruošę gintis, rusai per mūsų šalį nužygiuos per kelias dienas, jei ne valandas“, – perspėja buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurį cituoja „Daily Express“.