F-16 su „geležiniu spinduliu“. Ateina bomba

Izraelio kova su dronais: F-16 naikintuvai gaus „geležinio spindulio“ lazerius.

Izraelis bando tai, ko nepavyko padaryti JAV: sukurti veikiančius lazerinius ginklus orlaiviuose. Ši technologija buvo kuriama dešimtmečius.

„Kuriame didelio našumo ore montuojamą sprendimą Izraelio oro pajėgoms kaip pagrindinį mūsų produktą, ir susidomėjimas šiuo sprendimu yra didelis“, – sako Bezhalelis Machli, Izraelio gynybos bendrovės „Elbit Systems“ generalinis direktorius, cituojamas žurnale „Aviation Week“. Izraelio karas prieš Iraną galėjo priversti Izraelio oro pajėgas veikti greitai, nes jau buvo užsakyta sausumos sistema, nes JAV, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, matyt, taip pat nuodugniai persvarsto savo planus dėl būsimo ginklo.

Kaip praneša žurnalas „Defense Express“, „Elbit Systems“ kurs ore montuojamą „geležinio spindulio“ lazerį, skirtą dronams atakuoti, kaip papildymą „Geležinio kupolo“ raketinės gynybos skydui. Planuojama jį sumontuoti naikintuvuose, tokiuose kaip F-16 arba F-35. JAV oro pajėgos jau kurį laiką kuria tokią sistemą ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje išbandė „Boeing 747-400F“, žinomą kaip „Boeing YAL-1“, su galingu lazeriu priekyje. Matyt, sistema pasirodė esanti nepraktiška, todėl pastangos ją toliau išbandyti, pavyzdžiui, su atakos sraigtasparniais, nutrūko. Dabar Izraelis nori atlikti naują bandymą, padedamas JAV gynybos bendrovės. Sistema vadinama „Iron Beam“ ir skirta papildyti „Geležinį kupolą“ kaip raketų skydą.

2022 m. JAV gynybos bendrovė „Lockheed Martin“ susitarė su Izraelio ginklų gamintoju „Rafael“ kartu kurti didelio našumo lazerinę perėmimo sistemą, vadinamą „Iron Beam“, pranešė „The Times of Israel“. Tikslas buvo sukurti antžeminę, didelės energijos lazerinę sistemą, skirtą gynybai nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant raketas, sparnuotąsias raketas, minosvaidžių sviedinius ir nepilotuojamus orlaivius, praneša žurnalas „Europäische Sicherheit & Technik“ (ESUT). Pasak jo autoriaus Stefano Axelio Boeso, susitarimas tarp dviejų bendrovių datuojamas JAV ir Izraelio susitarimais, sudarytais dar 1990-aisiais.

„1998 ir 2002 m. cheminiu lazeriu pagrįstas demonstracinis modelis bandymų metu šaudė „Katiuša“ raketomis ir artilerijos sviediniais. Tačiau 2005 m. projektas buvo laikinai sustabdytas dėl didelių išlaidų, mažo mobilumo ir abejonių dėl jo naudingumo mūšio lauke“, – tęsė Boesas. Pradinė idėja apėmė mobilų sistemos įrengimą, tačiau nors bent jau JAV ir Kinija su ja eksperimentuoja, šios sistemos, regis, nepateisina lūkesčių visame pasaulyje. Tačiau žurnalas „Breaking Defense“ jau 2022 m. pranešė, kad „Lockheed Martin“ pristatė Oro pajėgų tyrimų laboratorijai LANCE (Lazeriniai patobulinimai naujos kartos kompaktiškoms aplinkoms) ore montuojamą lazerį – kompaktišką energijos ginklą, kuris būtų buvęs pritvirtintas prie naikintuvų.

„10 000 USD yra didžiausia apskaičiuota Irano ir husių naudojamų dronų kaina, 4,3 mln. USD – SM-6 raketos kaina, 4 mln. USD – „Patriot“, o 12 USD – nukreipto energijos sprogimo, kuriuo galima numušti vieną iš šių dronų, kaina“, – sako Angusas Kingas, „Breaking Defense“.

„Tai labai svarbus etapas kuriant perspektyvią lazerinių ginklų sistemą, skirtą oro pranašumui užtikrinti“, – cituoja žurnalas Tylerį Griffiną. „Tai tik šeštadalis ginklų, kuriuos pagaminome armijai nuo 2017 m., apimties“, – pridūrė orlaivių gamintojo vadovas, praneša „Breaking Defense“. „Šiuo metu atliekamos operacinės analizės ir karo žaidimų tyrimai, siekiant nustatyti galimą šių posistemių ir (arba) integruotos lazerinių ginklų sistemos naudojimą. Šių tyrimų rezultatai taip pat nulems konkrečius būsimų bandymų ir demonstracijų taikinius“, – taip pat cituoja žurnalas.

Tačiau desantinis variantas izraeliečiams tuo metu nebuvo tinkamas pasirinkimas. Dėl masės, energijos tiekimo ir sudėtingumo net mobiliojo „Geležinio kupolo“ papildinio buvo atsisakyta, pirmenybę teikiant stacionariai integracijai į „Geležinį kupolą“, praneša ESUT. Ankstesniuose JAV vyriausybės bandymuose lazerio veikimo nuotolis niekada nebuvo pakankamas, kad desantinis lėktuvnešis būtų laikomas saugiu atstumu nuo taikinio elemento. Taip pat reikės išsiaiškinti, kaip bus įdiegtas energijos tiekimas orlaivyje – procesas, kuris gali užtrukti metus. Bet kuriuo atveju, JAV jau išbando lazerinį ginklą transporto priemonėse, skirtoje dronų gynybai, ir net tada yra priverstos mąstyti apie pakankamai ilgą laikotarpį.

2023 m. JAV armija pristatė kariams pirmuosius savo M-SHORAD sistemos prototipus. „Stryker“ nukreipto energijos manevro trumpojo nuotolio oro gynybos (DE M-SHORAD) ginklų sistema yra JAV armijos programa, skirta integruoti 50 kilovatų klasės didelės energijos lazerinę ginklų sistemą į šarvuotį „Stryker A1 8x8“, praneša žurnalas „Army Recognition“. Remiantis oficialia informacija, JAV armija 2024 m. vasarį Artimuosiuose Rytuose dislokavo keturis ant „Stryker“ raketų sumontuotus 50 kW galios DE M-SHORAD lazerinius prototipus, kad kariai galėtų išbandyti sistemos galimybes kovojant su oro grėsmėmis. Tačiau stebėtojai tikisi, kad šiam ginklui prireiks metų, kol jis taps visiškai veikiantis.

Izraelis planavo dislokuoti savo priešraketinės gynybos sistemą 2024 m. pradžioje, kaip 2024 m. pabaigoje pranešė „Times of Israel“, remdamasis tų metų antruoju pusmečiu. Tačiau, kaip praneša „European Security and Technology“, planuojamos „Iron Beam“ sistemos demonstracinis modelis jau buvo išbandytas 2017 m.: „Nurodyta galia – 100 kilovatų, kuriuos sistema gali sukoncentruoti į monetos plotą dešimties kilometrų atstumu“, – rašė Stefanas Axelis Boesas.

„Lockheed Martin“, matyt, jau ilgą laiką taiko daugiapakopę strategiją. Viena vertus, bendradarbiaujant su Izraeliu „Iron Beam“ projekte, kita vertus, bendradarbiaujant su „Boeing“ ir „Northrop Grumman“ kuriant orlaivių lazerinius ginklus pagal JAV oro pajėgų išsamią „Savarankiškos didelės energijos lazerio demonstravimo“ (SHiELD) programą. „Lockheed Martin tiekia patį LANCE lazerinį ginklą, „Boeing“ gamina kapsulę, kurioje jis yra, o „Northrop Grumman“ yra atsakinga už spindulio valdymo sistemą, kuri nukreipia ir laiko lazerį ant taikinio“, – rašo Thomas Newdick leidinyje „The War Zone“. Tačiau JAV jau seniai persiorientavo.

„Lockheed“ norėjo, kad pirmasis lazerinis kovos lėktuvas ore būtų iki 2025 m., ką „Breaking Defense“ jau buvo paskelbusi 2020 m. Kaip šiuo metu demonstruoja JAV armija, tokia sistema dabar yra bent jau transporto priemonių pagrindu. Tačiau vargu ar tai įmanoma perkelti į kitą platformą. „Daug, daug lengviau sumontuoti veikiantį ginklą ant sunkvežimio nei ant naikintuvo. Pirma, sunkvežimis nejuda šimtų mylių per valandą greičiu, o stabili šaudymo platforma labai palengvina nusitaikymą“, – tuo metu rašė „Breaking Defense“ autorius Sydney J. Freedbergas jaunesnysis. JAV oro pajėgų projektas buvo nutrauktas „nesiekiant tikslo išbandyti lazeriu valdomą energijos ginklą koviniame orlaivyje“, – 2024 m. gegužės viduryje straipsnyje „The War Zone“ rašė Josephas Trevithickas.

Lazeriui skirti skirtingiems nešėjams keliami reikalavimai iš esmės skiriasi – 2024 m. gegužės mėn. JAV oro pajėgų Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai paprašė projekto vadovų pateikti ataskaitą. Patirtis buvo įvairi, kaip pranešė „Breaking Defense“, kaip pranešė Dougas Bushas. „Nustatėme iššūkius, susijusius su energijos taikymu skirtinguose galios lygiuose“, – sakė armijos įsigijimų vadovas. „Toks galios lygis (50 kilovatų) yra sudėtingas transporto priemonei, kuri turi nuolat judėti – šilumos išsklaidymas, elektronikos kiekis ir transporto priemonės nusidėvėjimas taktinėje aplinkoje, palyginti su fiksuota vieta.“

Taigi Izraelio planas paleisti lazerį į orą iš pradžių yra ketinimų deklaracija. Tačiau JAV, nepaisant visų nesėkmių, taip pat skatina lazerinių ginklų kūrimą; kad ir kokia būtų platforma, kaip 2024 m. viduryje Ginkluotųjų pajėgų komitete citavo knygos „Breaking Defense“ autorė Ashley Roque, nepriklausomas senatorius iš Meino, kaip teigiama, buvo pasipiktinęs lazerinių ginklų biudžeto mažinimu. „10 000 USD yra didžiausia apskaičiuota Irano ir husių naudojamų dronų kaina, 4,3 mln. USD – SM-6 raketos kaina, 4 mln. USD – „Patriot“ ir 12 USD – nukreipto energijos sprogimo, galinčio numušti vieną iš šių dronų, kaina.“