„Lietuvoje. Sustojo traukinys. Aidi šūviai. Putinas siunčia armiją“

Indija ir Pakistanas: daugiau nei 340 branduolinių galvučių

Įtampa tarp Indijos ir Pakistano Kašmyre periodiškai perauga į karinius susidūrimus. Abi šalys turi branduolinius ginklus: Indija turi 172 kovines galvutes, Pakistanas – 170. Dėl to šis regionas yra vienas pavojingiausių pasaulyje.

Konflikto tikimybė: ilgalaikiai ginčai ir tvarių atgrasymo mechanizmų nebuvimas gali sukelti didelio masto karą.

Argumentas prieš: abi pusės supranta katastrofiškas branduolinio mainų pasekmes. Net ir ribotas ginklų naudojimas sukeltų „branduolinę žiemą“ ir badą daugiau nei 2 milijardams žmonių.

Taivanas: įtampa tarp JAV ir Kinijos

Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir didina savo karinį buvimą regione. Jungtinės Valstijos savo ruožtu tiekia Taipėjui modernius ginklus.

Konflikto tikimybė: Pekinas gali imtis griežtų veiksmų, kad užkirstų kelią oficialiam salos nepriklausomybės pripažinimui.

Argumentas prieš: karas pareikalautų milžiniškų Kinijos išteklių ir galėtų išprovokuoti tarptautines sankcijas. JAV ir jos sąjungininkėms tai būtų didžiausias XXI amžiaus karinis iššūkis.

Indija ir Kinija: ginčai Himalajuose

Aukštikalnių pasienio padėtis tarp Indijos ir Kinijos išlieka nestabili, o 2020 m. jau įvyko susirėmimų, per kuriuos abiejose pusėse žuvo žmonės.

Konflikto tikimybė: teritoriniai ginčai ir kariuomenės telkimas išlaiko pasikartojančių incidentų riziką.

Argumentas prieš: abi šalys yra suinteresuotos išlaikyti stabilumą, nes karas pakenktų jų ekonomikai, kuri rodo didelius augimo tempus.

Korėjos pusiasalis: Šiaurės Korėjoje daugiau nei 50 kovinių galvučių

Karas tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos dar nėra oficialiai pasibaigęs. Šiaurės Korėja turi daugiau nei 50 branduolinių galvučių ir bando tarpžemynines raketas. Regione dislokuota apie 30 000 Amerikos karių.

Konflikto tikimybė: agresyvi Pchenjano retorika ir reguliarūs raketų paleidimai kelia naujų eskalacijų riziką.

Argumentas prieš: išpuolio atveju Kim Jong Unas susidurtų su JAV atsaku, kuris galėtų lemti režimo sunaikinimą.

Pasaulinė pusiausvyra

Naujos technologijos – dronai, kibernetinės atakos, dirbtinis intelektas – apsunkina konfliktų vystymosi prognozavimą. Tuo pačiu metu yra veiksnių, mažinančių didelio karo riziką: pirmaujančių valstybių ekonominė tarpusavio priklausomybė, branduolinių ginklų atgrasomasis poveikis ir didelės žmonių bei materialinių nuostolių išlaidos.